M.Jurkynas: dar kartą su žurnalistais aptarti vykdomo audito nežadama

„Susitikimas nenumatytas dėl to, nes buvęs tarybos pirmininkas profesorius Eugenijus Valatka yra atsakęs, ir mes taryboje matėme tą atsakymą, kad antras susitikimas nėra planuojamas“, – po antradienį vykusio tarybos posėdžio žurnalistams nurodė M. Jurkynas.

Buvęs šios aukščiausiosios visuomeninio transliuotojo valdymo institucijos pirmininkas E. Valatka vasario pabaigoje viešai išsakė nepalaikantis pradėto patikrinimo idėjos. Visgi M. Jurkynas tikina negalintis atskleisti, ar buvo tarp tarybos narių, rėmusių audito iniciatyvą.

„Žinau, kaip aš balsavau, bet negaliu atskleisti, nes taip pažeisčiau konfidencialumą“, – tvirtino jis. 

Anot naujojo tarybos pirmininko, jeigu patikrinimą atliekanti LRT Vidaus audito tarnyba „kėsintųsi į žurnalistų nepriklausomybę“, tam pritariama nebūtų. 

„Esu įsitikinęs, kad taryba palaikytų žurnalistų laisvę kritikuoti visus, įskaitant ir pačią tarybą. (...) Demokratija susideda iš žodžio laisvės, žiniasklaidos laisvės, teisės viršenybės, aktyvios pilietinės visuomenės, žmogaus teisių. Žiniasklaida kaip ketvirtoji valdžia turi vykdyti tą funkciją, (ji gali – ELTA) kritikuoti tuos, kurie priima sprendimus, sprendžia problemas. Tokia yra žurnalistų funkcija ir, manau, kad ji turi būti neliečiama“, – pabrėžė profesorius.

„Niekas neketina kontroliuoti žurnalistų – ką jie sako, kaip jie sako. Žurnalistai tikrai turi teisę pasisakyti ir savo socialiniuose tinkluose. Politinis neutralumas yra daugiau auditorės reikalas ištirti, kaip LRT, kaip organizacija, savo procedūromis laikosi būtent įstatyminės nuostatos, kad LRT turi būti politiškai neutrali“, – aiškino jis.

Visgi į žurnalistų keliamus klausimus, kaip auditas bus įgyvendintas, M. Jurkynas kol kas tvirtina negalintis atsakyti.

„Kaip tai bus daroma – metodikos, būdai – yra Vidaus audito tarnybos reikalas, į kurį LRT taryba neturi teisės kištis. (...) Kai nepriklausoma auditorė pristatys rezultatus, tada galėsime vertini. Tačiau jokiu būdu redakcinis nepriklausomumas ar poveikis žurnalistams negali būti vykdomas. Tai geležinė nuostata“, – dar kartą tikino jis.

ELTA primena, kad prieš kelias savaites paaiškėjo, jog LRT taryba pradėjo auditą, kuriuo norima patikrinti, kaip visuomeninio transliuotojo kanaluose dirbantys žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme.

Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kreipėsi į visuomeninio transliuotojo tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas pradėtas tyrimas, jo motyvai bei įgyvendinimas.

Visgi, šiame susitikime dalyvavo tik dalis LRT tarybos narių, neparėmusių audito iniciatyvos – tarp jų ir vėliau apie atsistatydinimą pranešęs E. Valatka. Dėl šios priežasties žurnalistai nurodė, jog diskusija buvo nekonstruktyvi, daug klausimų liko neatsakyta, ir paprašė surengti dar vieną susitikimą.

Dėl pastarojo audito kritišką poziciją išsakė ir kitos žurnalistų asociacijos, taip pat ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, šis patikrinimas yra perteklinis ir gali vesti prie žurnalistų savicenzūros.

Savo ruožtu Prezidentūra nurodė, kad audito išvados bei rekomendacijos bus naudingos visuomeninio transliuotojo veiklai. Taip pat šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį stebėjosi, kodėl „LRT staiga pradėjo bijoti savo tarybos“.