MMA ir mažesnį atlyginimą prieš mokesčius pernai gavo 108,1 tūkst. darbuotojų – 1,2 proc. mažiau nei prieš metus

Dauguma šių darbuotojų (88,7 tūkst.) dirbo ne visą darbo laiką, tuo metu visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusiųjų buvo 19,4 tūkst. arba 1,8 proc. visų pilnu etatu dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,6 proc. (4,6 tūkst.), privačiame – 1,9 proc. (14,8 tūkst.).

Lyginant su 2023-iųjų spaliu, minėtų darbuotojų dalis šalyje sumažėjo 0,6, viešajame sektoriuje – 0,2, privačiame sektoriuje – 0,7 proc. punkto.

Daugiausiai tokių darbuotojų buvo jauniausioje ir vyriausioje amžiaus grupėse – jaunesnių nei 20 metų darbuotojų dalis sudarė 2,3 proc. ir, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 1,4 proc. punkto, o vyresnių nei 60 metų – 3,1 proc. ir per metus sumažėjo 0,9 proc. punkto.

MMA gavusių darbuotojų dalis mažose įmonėse (1–9 darbuotojai) sudarė 8,1 proc. visų mažų įmonių darbuotojų arba 2,6 proc. punkto mažiau nei prieš metus.

Daugiausia darbuotojų (44 proc.) mažose įmonėse uždirbo nuo 925 iki 1 300 eurų.

Bruto darbo užmokesčio mediana sudarė 1 860 eurų: ketvirtadalis visų pilnu etatu dirbusių darbuotojų „ant popieriaus“ uždirbo iki 1 386 eurų, antras ketvirtadalis – nuo 1 386 iki 1 860 eurų, trečias – nuo 1 860 iki 2 666 eurų, paskutinis ketvirtadalis – 2 666 eurų ir daugiau.

Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė – 3 350 eurų – buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, o mažiausia – 1 300 eurų – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.

Pilnu etatu dirbusių bei 3001 eurų ir daugiau gavusių darbuotojų dalis šalies ūkyje per metus padidėjo 4,9 proc. punkto (54,9 tūkst. darbuotojų), viešajame sektoriuje – 8,4 proc. punkto (23,7 tūkst.), privačiame – 3,6 proc. punkto (31,2 tūkst.).

Tokių 10 001 eurų ir daugiau gavusių darbuotojų dalis per metus abiejuose sektoriuose padidėjo 0,1 proc. punkto: šalies ūkyje iš viso – 1 283 darbuotojais, viešajame sektoriuje – 345, privačiame – 938 darbuotojais.