1 nuotr.Daliai mažųjų gimnazijų pateikus peticiją dėl reikalavimo turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje, parlamentarai tikina, kad siekiant gerinti švietimo kokybę reikia leisti apsispręsti savivaldoms.
„Mes iš savivaldybių atimame funkciją pačioms spręsti. Savivaldybėms reikia duoti pinigus ir pasakyti, kad tvarkytųsi kaip nori, prisiimtų atsakomybę ir politines rizikas. Dabar esame padarę sprendimą iš viršaus ir nurodę savivaldybėms, kad bus 21 mokinys arba nebus mokyklų“, – Eltai teigė Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Priėmėme sprendimus ir kumščiais mojuotis būtų neteisinga. (...) Reikėjo nustatyti kriterijus, tačiau keliu didelį klausimą, ar tikrai mums reikėjo imtis to sprendimo“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį pasirodė Tryškių miestelio bendruomenės inicijuota peticija, siūlanti III-IV gimnazijos klasių kartelę sumažinti iki 12 mokinių. Ją pasirašė virš 5 tūkst. visos Lietuvos gyventojų.
Opozicijai priklausantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Lukas Savickas sutinka su E. Gentvilo nuomone, kad sprendžiant švietimo problemas reikia duoti daugiau laisvės savivaldoms.
„Trūksta pasitikėjimo savivalda. Mes labai dažnai galvojame, kad sėdėdami ministerijos koridoriuose tuos sprendimus galime priimti geriau už savivaldas ir joje veikiančiųs asmenis, kurie mato tą mokyklą labai iš labai arti ir geriau supranta situaciją“, – sakė L. Savickas.
„Mokykla arti namų, tikriausiai, yra vienas iš vertybinių dalykų, kurį verta išlaikyti. Tai neturi būti kokybės sąskaita, tačiau pats tikslas išlaikyti mokyklą arti namų yra svarbu. Dėl to tas tikslas drąsiai pjauti ties 21 mokiniu yra grubus ir tikriausiai daug naudos nesukuriantis, bet finansų eilutėse gali atrodyti gražiai“, – akcentavo parlamentaras.
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei. Priklausanti Agnė Širinskienė mano, kad moksleivių skaičius klasėje nedaro įtakos ugdymo kokybei.
„Labai keista, kada moksleivių skaičius klasėje yra sujungtas su kokybiniais rodikliais. Yra sakoma, kad jeigu klasė yra mažesnė, vadinasi, mokymosi paslaugos yra nekokybiškos. Tas argumentas yra ydingas. Mokymosi kokybė tikrai nepriklauso nuo to, ar klasėje yra 20 mokinių, ar 15, ar 8. Priešingai, gali būti netgi taip, kad kuo mažiau mokinių – tuo mokytojas gali skirti daugiau individualaus laiko“, – dėstė parlamentarė.
Kaip galimą sprendimo būdą dėl nesusidarančių pasirenkamųjų dalykų grupių dalyje gimnazijų, A. Širinskienė siūlo nuotolinio ugdymo galimybę.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.
Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
