Mokytojai tampa bibliotekininkais. Geriausiais!

Kultūros ministras Šarūnas Birutis balandžio 23 dieną surengtame Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje pasveikino geriausius 2024 metų šalies bibliotekininkus.

Atsižvelgus į Lietuvos bibliotekų tarybos rekomendacijas, 2024 metų geriausio bibliotekininko vardas suteiktas trims šalies bibliotekininkams.

Jais tapo Šiaulių Romuvos progimnazijos bibliotekininkė Ala Norvilienė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas.

Geriausių bibliotekininkų vardai bibliotekų specialistams suteikiami už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius laimėjimus per praėjusius metus.

„Vakaro žinios" kalbėjosi su viena apdovanotųjų - Šiaulių Romuvos progimnazijos bibliotekininke Ala NORVILIENE.

- Papasakokite apie save, kokia buvo jūsų svajonių profesija?

- Nuo pat vaikystės svajojau būti mokytoja, todėl ir esu baigusi lietuvių filologiją. Nemažai laiko dirbau lietuvių kalbos mokytoja, auklėtoja. Dabar juokauju, kad esu gryna bibliotekininkė, tačiau šis darbas labai susijęs su pedagogo profesija, juk nuolat tenka dirbti su mokiniais, vesti mokymus, edukacijas, renginius, nuolat esu tarp knygų (šypsosi). Tik nebereikia taisyti sąsiuvinių ir rašyti pažymių.

- Dirbote mokytoja, nusibodo taisyti sąsiuvinius?

- Tiesiog gyvenimo aplinkybės lėmė, kad toje mokykloje, kurioje pradėjau savo karjerą, ėmė mažėti klasių. Gavau pasiūlymą susimažinti pedagogo darbo krūvį ir dirbti greta bibliotekoje. Palaipsniui atsidūriau bibliotekininkės profesijoje. Žinoma, teko daug ko išmokti ir tobulėti.

- Vaikų mažėja ir mokytojai priversti rankiotis darbo krūvius iš kelių mokyklų?

- Taip. Aš pradėjau dirbti miestelio mokykloje. Miesteliuose mažėja mokinių, mokytojams mažėja krūviai. Greičiausiai tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios pasukau į bibliotekininkystę. Šiuo metu dirbu Šiauliuose, mūsų mokykla didelė, vaikų yra daug, darbo krūviai dideli, vos spėjame suktis (šypsosi).

Jau 9 metus dirbu bibliotekininke. Turėjau daug ko išmokti, nežinojau pagrindinių bibliotekininko pareigybių funkcijų: dokumentacijos pildymo, grožinio ir vadovėlių fondų komplektavimo, išdavimo, surinkimo, nurašymo nuostatų. Įgijau techninių žinių. Bibliotekininkės specialybė man atvėrė daugiau galimybių, nesi susietas su vienu mokomuoju dalyku. Žinoma, pedagogo gyslelė manyje visada pulsuoja. Man patinka veiklos, edukacijos, kartais tenka ir pamokas pavaduoti. Gal todėl nuolat mūsų mokyklos bibliotekoje vyksta edukacijos apie literatūrą, minėtinas datas, daug dėmesio skiriama informaciniam raštingumui, gvildenamos socialinės ir psichologinės temos.

- Vadinasi, esate ne ta bibliotekininkė, kuri padaro tiek, kiek numatyta pareigybėje?

- Neslėpsiu, manau, darau daugiau (juokiasi). Pirmiausia, kaip kiekvienas bibliotekininkas, išduodu, surenku knygas, nuolat konsultuoju, padedu mokiniams ir visai bendruomenei išsirinkti jiems reikiamą knygą, suteikiu pagalbą ieškant informacijos. Kadangi dirbu progimnazijoje ir mano bibliotekos lankytojai palyginti mažiausi, todėl nuolat tenka konsultuoti, padėti dirbti su informacinėmis technologijomis: prisijungti prie kokios svetainės, susirasti informaciją, išsispausdinti, atsišviesti, padaryti pateiktis, atlikti paskirtas užduotis. Vedu susiplanuotas savo veiklas.

- Kaip technologijų kartos atstovus išmokyti skaityti paprastas knygas?

- Reikia imtis gudrybių. Savo edukacijose naudoju nemažai technologijų: interaktyvios viktorinos, užduotys, kryžiažodžiai, žaidimai, jie veikia kaip sudominimo priemonė, bet visuomet šios veiklos būna susietos su knyga, su literatūra, socialinėmis, psichologinėmis temomis. Taip mokiniai įsitraukia į veiklas ir ko nors sužino, bendrauja tarpusavyje, diskutuoja įvairiomis temomis, išsako savo nuomonę. Pavykusi edukacija yra tada, kai mokiniai sužino ko nors naujo ir svarbiausia - ieško tos knygos, informacijos, apie kurią buvo diskutuota.

Kitas pasitvirtinęs metodas sudominti mokinius knygomis yra, kai jų bendraamžiai pristato knygas ir ragina jas skaityti. Mes kasmet dalyvaujame akcijoje „Metų knygos rinkimai" ir skaitome metų knygas vaikams ir paaugliams. Pavyzdžiui, penktokai skaito vaikų metų knygas, septintokai - paauglių metų knygas. Vaikai perskaito knygas, parengiame knygų pristatymus, dažnai pasidarome plakatus ir keliaujame per klases. Einame į pamokas ir pristatome knygas. Jas pristato vaikai vaikams! Dažniausiai po pristatymų šių knygų bibliotekos lentynose nerasi.

- Kokios temos įdomios vaikams?

- Labai skirtingai. Yra vaikų, kuriems labai patinka fantastika, nuotykiai. Yra mokinių, kuriems įdomios socialinės temos, vaikų, vaikų ir tėvų santykiai, problemos. Pastaruoju metu vis dažniau mokiniai ieško juokingų knygų arba su siaubo elementais, kaip jie sako, kad būtų baisios. Vaikų visada klausiu, kas jiems patinka, pavardinu temas, padiskutuojame ir pagal tai renkamės. Kiti nori išsirinkti patys, tuomet pasirinkimą lemia knygos viršelis, puslapių skaičius, iliustracijos.

Kai mokinys išsirenka naują knygą, apie kurią mažai žinau, visada paprašau, kad, kai perskaitys, pasidalintų įspūdžiais, kad galėčiau jas rekomenduoti kitiems skaitytojams. Tada vaikai jaučiasi labai svarbūs, įsipareigoja perskaityti ir man papasakoti. Stengiuosi visada mokiniui rekomenduoti vertingą knygą.

- Kokia knyga yra vertinga?

- Joje turi būti potekstė, mintis, pamokymas, vaizdinga grožinė kalba. Nebijokime knygoje aptikti nežinomų žodžių. Knyga vertinga tada, kai gali iš jos kažko išmokti, kuri sužadina tavo jausmus, pamąstymus, norą padiskutuoti apie ją, pasižymėti vieną ar kitą citatą. Ši knyga išlieka atmintyje ilgus metus.

- Jūs - lietuvių kalbos mokytoja, puikiai žinote, jei vaikai neskaitys popierinių knygų, kris jų raštingumas.

- Per mokytojos praktiką iš karto galėdavau pasakyti, kuris vaikas skaito. Nes jo kalba vaizdingesnė, jis geba reikšti savo mintis, rašymo stilius, bendravimas visai kitoks, rašydamas daro daug mažiau klaidų. Net nuostatos kitos.

Jei vaikas mažiau įnikęs į technologijas, jis mąsto, bendrauja, siekia, dalyvauja skirtingose veiklose, dažnai viskas jam įdomu, visko nori. Man baisu, kai vaikai tarpusavyje nebebendrauja, nenori dalyvauti veiklose, sunku juos sudominti, nuolat įnikę į telefonus.

Aš vedu medijų raštingumo pamokas, ne kartą su mokiniais esame nagrinėję garsių Lietuvos žmonių, influencerių kalbą, jų raštingumą, ieškome klaidų, aptariame, kaip žmogų atskleidžia jo kalba.

Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad vaiko ugdyme labai yra svarbus pedagogų, specialistų ir jo šeimos bendradarbiavimas. Tėvai, įsitraukiantys į vaiko ugdymo procesą, manau, sulaukia iš savo atžalų didesnio grįžtamojo ryšio ir aukštesnių pasiekimų.

- Atiduodate daug savęs, štai ir įvertinimas - jums suteiktas Geriausio 2024 metų bibliotekininko vardas.

- Noriu padėkoti mokyklos bibliotekininkų darbuotojų asociacijai už paraginimą siekti šios nominacijos. Susidomėjau, informavau mokyklos administraciją, kuri pritarė ir su džiugesiu teikė mano kandidatūrą Kultūros ministerijai.

Suteikta tokia nominacija mokyklos bibliotekininkui parodo, kad mūsų veikla nėra nepastebima, ji yra reikšminga ir svarbi. Vadinasi, ne veltui stengiuosi, daug atiduodu savęs, tai tarsi padėka ir patvirtinimas, kad einu teisingu keliu. Žinoma, čia ne mano vienos nuopelnas, tai bendro darbo su progimnazijos darbuotojais rezultatas, nes vienas pats - be kolegų, be mokinių, be tėvų - nieko nenuveiksi.

- Nesigailite iš mokytojos kėdės persėdusi į bibliotekininkės?

- Vienintelis minusas, kurį matau, pajuokausiu - trumpesnės atostogos. Kai tik pradėjau dirbti bibliotekininke, dažnai susidurdavau su požiūriu, kad mokyklos bibliotekininkas turi gelbėti visuose darbuose. Yra pavyzdžių, kai bibliotekininkai tvarko mokinių nemokamą maitinimą, lydi vaikus į edukacijas, dalyvauja egzaminų vykdyme, nuolat vaduoja pamokas ir t.t. Tačiau esu įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus, nuo to, kokią žinią tu transliuoji visai mokyklos bendruomenei. Reikia įrodyti, kad mokyklos biblioteka yra neatsiejama ugdymo dalis.

- Esate trijų dukrų mama, vyriausiajai - 25-eri, Jums - 45 metai. Mokytoja, bibliotekininkė, aktyvistė, galbūt ir diskotekoje su dukra spėjate sutrypti kokį šokį?

- Ne, į diskotekas kartu neiname (kvatoja)! Visos mano dukros labai skirtingos, amžiumi ir poreikiais. Aš taip pat, kaip ir daugelis tėvų, susiduriu su vaikų nenoru skaityti. Jaunesniame amžiuje su vyriausiąja pykomės dėl jos nenoro skaityti. Tačiau supratau, kad vis dėlto jei vaiką nuolat supa knygos, dalyvaujama įvairiuose kultūriniuose renginiuose, važiuojama į Knygų muges, anksčiau ar vėliau vaikas pradeda skaityti. Taip buvo ir su manąja. Taigi patarimas tėvams - stenkitės, nepailskite, išnaudokite visas galimybes ir pasieksite norimo tikslo.