Mokytojos A.Laučienės bylą prokuratūra prašo teismo grąžinti atgal, prokuratūroje vyks patikrinimas

Be to, susipažinusi su  atlikto patikrinimo išvada generalinė prokurorė  Nida Grunskienė nurodė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui pradėti vidaus tyrimą, o Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui – palaikyti valstybinį kaltinimą Vilniaus miesto apylinkės teisme. 

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento  prokuroras Darius Čaplikas, kuriam aukštesniojo prokuroro sprendimu pavesta palaikyti valstybinį kaltinimą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje dėl neapykantos skatinimo, priėmė sprendimą prašyti teismo perduoti nurodytą baudžiamąją bylą prokurorui.

Šis prokuroro prašymas bus pateiktas per teismo posėdį kovo 17 dieną.

Teisės aktai nustato, kad tuo atveju, jei teismas tenkina tokį prokuroro prašymą, teisminis bylos nagrinėjimas nutraukiamas ir atnaujinamas ikiteisminis tyrimas.

Prokuroras  D. Čapliko sprendimą  priėmė atsižvelgus į  generalinės prokurorės N. Grunskienės vasario 10 dienos pavedimu atlikto  minėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo išvadas bei kilus pagrįstoms abejonėms, ar A. Laučienei surašytas kaltinamasis aktas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Prokuratūra skelbia, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente atlikto  patikrinimo išvadose  konstatuojama, kad  atliekant Vilniaus apygardos prokuratūros kontroliuotą ikiteisminį tyrimą dėl A. Laučienės teiginių 2023 m. liepos 6 d. publikuotame straipsnyje, buvo padaryta procesinių pažeidimų ir galimai netinkamai įvertintos jo metu nustatytos faktinės aplinkybės, dėl ko kyla nusikalstamos veikos atitikimo baudžiamajai atsakomybei pavojingumo klausimas (ultima ratio principas). 

Prokuroro D. Čapliko vertinimu, siekiant tinkamai kvalifikuoti galimai padarytos veikos pavojingumą, byloje būtina atlikti papildomus proceso veiksmus.

72 metų A. Laučienė kaltinimų sulaukė dėl savo 2023 metais parašyto straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk“.

„Šiandien džiaugiuosi stovėdama čia, kad ginu ne savo asmeninius nedorus reikalus, bet tvirtai stoviu ir ginu Tėvynės reikalus ir jos šerdį – lietuvių kalbą. Aš puikiai suprantu, kad anksčiau ar vėliau mano vietoje būtų stovėjęs kitas patriotas ar patriotė, kuris būtų prabilęs apie tai, kas šiandieninėje Lietuvoje jau seniai yra vieša ir aptarinėjama prie kavos puodelio, bet taip stipriai užmaskuota, kad tampa paslaptimi, ir nedrįstama drąsiai, sąžiningai įvardyti tos paslapties.

Tai kokia čia paslaptis? O ji yra tokia: mes, lietuviai, savo šalyje daromės vis įžūliau stumdomais kampininkais ir tuo esame be galo niekinami. Iš mūsų vis įsakmiau ir įžūliau reikalaujama savo Tėvynėje kalbėti ne gimtąja kalba, bet taikytis prie į Lietuvą atplūstančių svetimšalių reikalavimų ir jų užgaidų.

Gyvendama Vilniuje ir vaikščiodama jo gatvėmis savęs vis klausiu, kur aš gyvenu? Ar prieš daugiau nei 30 metų atkurtoje ir laisvoje, nepriklausomoje Lietuvos respublikoje, ar gyvenu vis dar okupuotoje Lietuvos sovietų socialistinėje respublikoje? Vilnius – nebe lietuviškas miestas, vilniečių šneka slaviška; čia nuolat girdi kalbant rusiškai“,  – savo mintis viešai dėsto A. Laučienė.

Pedagogės išsilavinimą turinti moteris sako, kad jai keista ir sveiku protu net nesuvokiama, kad toks kai kurių tautiečių vergiškas nuolankumas ir prisitaikėliškumas tuoj pat pulti kalbėti atvykėlio, o tuo labiau buvusio okupanto kalba, neretai vadinamas tolerancijos ir svetingumo ženklu.

„Bet ką tai rodo? O iš tikrųjų tai rodo, kad prarastas elementarus tautinės savigarbos ir valstybinio orumo jausmas“, – sako A. Laučienė.

Ji sako, kad jai visai nesvarbu, kokios tautybės žmonės gyvena mūsų šalyje. 

„Man, kaip Lietuvos patriotei ir Lietuvos pilietei, rūpi, ar kitos tautos žmonės, gyvenantys mūsų šalyje, yra lojalūs mūsų valstybei, ar paklusnūs mūsų įstatymams ir ar jie, būdami valdžioje ir ne tik valdžioje, neiškreipia mūsų Konstitucijos straipsnių savo tautinės bendrijos naudai, tokiu būdu niekindami lietuvių tautą, kurioje gyvena. Ir tai liudija mano visas gyvenimas“, – teigia kaltinamoji.