1 nuotr.Siekiant sudaryti galimybę visiems žmonėms su negalia pasinaudoti asmeninio asistento pagalba, Seimo Neįgaliųjų teisių komisija siūlo keisti jos teikimo tvarką, plėsti pagalbos apimtį, kitų metų biudžete numatant tam didesnį finansavimą.
Parlamentinę kontrolę dėl asmeninio asistento paslaugų teikimo atlikusi komisija mano, kad tokia pagalba turi būti teikiama ne tik dirbantiems ar besimokantiems asmenims, bet ir kitiems jos pageidaujantiems neįgaliesiems. Taip pat siūloma neriboti asmeninei pagalbai skiriamo laiko iki 150 valandų per mėnesį.
„Šiuo metu asmeninės pagalbos labai trūksta, žmonės gauna pranešimus, kad ji nebebus teikiama, arba mažinamos pagalbos valandos. Taip pat girdime skundus, kad pagalba labai kontroliuojama, žmonės iš anksto turi suplanuoti, kurią dieną ir kokią valandą, ką veiks. Siūlome sudaryti galimybę lanksčiai ir spontaniškai gauti asmeninę pagalbą, pačiam asmeniui su negalia spręsti kada ir kaip panaudoti paskirtas valandas", – Eltai sakė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė M. Ošmianskienė,
„Asmeninis asistentas kai kuriems žmonėms yra gyvybiškai būtinas. Dėl to labai svarbu, kad pagalba, kurią valstybė įsipareigojo šiems žmonėms suteikti, būtų prieinama ir kokybiška“, – Eltai sakė parlamentarė, komentuodama šios komisijos siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai.
M. Ošmianskienės nuomone, reikėtų sukurti budinčių asistentų sistemą, panašią į šiuo metu veikiančią budinčių globotojų sistemą. T.y. jei žmogui skubiai prireikia asmeninės pagalbos (susirgo globėjas ar kitos aplinkybės), o ji gyvybiškai reikalinga, jis galėtų tą pagalbą gauti nedelsiant.
Seimo Neįgaliųjų teisių komisija taip pat siūlo peržiūrėti socialinių paslaugų įkainius, efektyviau ir racionaliau naudoti tam skirtas lėšas.
„Panašaus pobūdžio paslaugos turi kainuoti vienodai ir neturi būti lemiamu kriterijumi renkantis asmeninę pagalbą ar socialinę paslaugą. Taip pat manau, kad asmeninės pagalbos apmokėjimas turi būti diferencijuojamas. Didesnį užmokestį reikėtų skirti tiems asmeniniams asistentams, kurių teikiama pagalba reikalauja daugiau kompetencijų, specialaus pasiruošimo ar kelia pavojų sveikatai“, – sakė M. Ošmianskienė.
Kadangi asmeninės pagalbos poreikis didėja ir lėšų tam reikia vis daugiau, komisija siūlo įpareigoti savivaldybes iš dalies (pvz., 20 proc.) padengti asmeninės pagalbos teikimo išlaidas.
„Akivaizdu, kad asmeninė pagalba yra reikalinga, ji pasiteisino, todėl turime užtikrinti, kad ji būtų prieinama ir teikiama taip, kaip ji numatyta Jungtinių Tautų Organizacijos Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir kaip yra įsipareigojusi Vyriausybė. Kalbame apie tuos žmones, kuriems tokios pagalbos labiausiai reikia. Netekę asmeninės pagalbos jie turi atsisakyti darbinių planų, kitų veiklų, riboti netgi kasdienę rutiną. Juolab kad jokių kitų alternatyvų aktyviems darbingo amžiaus žmonėms valstybė nesiūlo“, – sako Seimo Laisvės frakcijos narė M. Ošmianskienė.
Pasak jos, nuo balandžio mėnesio komisiją nuolat pasiekia kreipimaisi, kad atsisakoma teikti asmeninę pagalbą arba ji teikiama netinkamai.
2024 m. asmeninė pagalba teikiama šiek tiek daugiau nei 1600 asmenų. Liepos mėnesį eilėje laukė 249 asmenys, iš jų – 169 turintys prioritetą.
Pirmumo teisę gauti asmeninę pagalbą turi asmenys, kurie yra vyresni nei 14 metų ir mokosi pagal formaliojo švietimo programas; tie, kurie dirba arba ieško darbo, naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis pagalbos įsidarbinant paslaugomis. Prioritetas taip pat teikiamas vieniems gyvenantiems asmenims su negalia.
