Naujasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas POŽĖLA žada nebūti vadovu, sėdinčiu patogioje kėdėje. „Eisiu ten, kur problemos, kur sudėtinga. Būsiu atviras ir įsiklausantis", - tikina generolas išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms".
- Kaip jaučiatės tapęs naujuoju PAGD vadovu, jau apsipratote?
- Atėjus į naujas pareigas, visada būna daug naujų įdomių dalykų. Jau pirmajame savo viešame pasisakyme pabrėžiau, kad mano didžiausias tikslas - tapti ugniagesiu gelbėtoju ne tik de jure, bet ir de facto. Kreipiausi į bendruomenę, kad ji man padėtų tai padaryti. Žinoma, visko daug, viskas įdomu, nauji procesai, nauji žmonės... Stengiuosi rasti galimybių pakilti nuo kėdės ir lankyti kolegas, susipažinti. Artimiausia darbotvarkė bus labai intensyvi, nes norisi įsivažiuoti.
- Ir į ugniagesių komandas eisite?
- Eisiu, dabar - valdybos ir įstaigos, o paskui lankysiu ir konkrečias komandas.
- Esate sakęs, kad būsite atviras vadovas, tai reiškia, kad visi į jus galės kreiptis be „vadovo baimės"?
- Labai džiaugiuosi, kad kalbame ne apie perspektyvą, o jau apie dabartį. Sulaukiu iš ugniagesių įvairios informacijos, dalijamasi problemomis, tiesa, kol kas nedrąsiai. Dėkoju tiems žmonėms, kurie mane išgirdo. Esu pasiekiamas telefonu, elektroniniu paštu, betarpiškai. Reikalui esant, pats vyksiu į konkrečias vietas.
- Policininkams Vilniaus miesto savivaldybė už papildomą krūvį primoka, gal Jūs sieksite, kad ir ugniagesiams būtų primokama už papildomą krūvį?
- Policijoje mums pavyko pasiekti reikšmingą rezultatą. 23 savivaldybės iš 60-ies remia policijos pareigūnų profesiją. Žinoma, norėtųsi panašiu keliu žengti ir šioje tarnyboje, tačiau pirma reikia įsivertinti. Dėl konkrečių sprendimų ankstoka kalbėti. Mums didžiausias iššūkis yra karininkų komandos formavimas, čia reikia tvarkyti ir sistemą, ir finansinę dedamąją. Ugniagesiai nėra suinteresuoti siekti karjeros, čia toks PAGD momentas, kurį reikia spręsti, bet reikia detaliai įsivertinti visą situaciją.
- Tiesa, kad savivaldybėse inicijuosite auditus, kaip naudotos, naudojamos lėšos ugniagesių tarnyboms prie savivaldybių?
- Jau yra buvę auditų. Kaip tobulinti apskritai priešgaisrinės saugos konceptą Lietuvoje? Reikia įsivertinti situaciją, veiklą, kaip skaidriai ji finansuojama. Tai irgi svarbus dalykas. Žinoma, dėl konkrečių sprendimų dar ankstoka kalbėtis.
Negražbyliaudamas sakau, kad esminė stiprybė vis tiek yra žmogus, o ne technika, įranga. Prioritetas bus žmogui, kad didintume darbuotojų motyvaciją. Saugotume, gintume ir padėtume darbuotojams. Beveik pasinaudojau policijos šūkiu (šypsosi)... Iš tikrųjų, tie žodžiai labai teisingi ir prasmingi. Svarbu, kad žmonės į darbą, tarnybą eitų ne kaip į kančią, o jaustų esantys organizacijos sudėtine dalimi, kad nuo jų priklauso visų gerovė.
- Yra daug pareigūnų, kurie rašė prašymus dėl tarnybos pratęsimo (pirminės grandies pareigūnai gali tarnauti iki 55 m., su pratęsimu iki 60 m.). Ar nesusidursime ateityje su pareigūnų stygiumi, nes daug jų paliks sistemą dėl pensinio amžiaus?
- Jeigu pareigūnai atitinka reikalavimus, jie tęsia tarnybą. Pernai tarnyba pratęsta 83 pareigūnams.
PAGD šiuo metu dirba 3240 pareigūnų, 22 proc. jų turi daugiau nei 50 metų. Kadangi PAGD pareigūnams tęsia tarnybą - gali tęsti 5 metus - per tą laikotarpį parengiami nauji ugniagesiai gelbėtojai Ugniagesių gelbėtojų mokykloje (UGM). Tikėtina, kad pareigūnų trūkumas ir toliau bus valdomas. Šiuo metu pareigūnų stygius sudaro 8 proc.
- Yra diskusijų, kad nuo 2025 metų visi savivaldybėms priklausantys ugniagesiai prisijungs prie PAGD. O kaip bus dėl jų statuso - ar jie bus prilyginti pareigūnams?
- Pagal vykdomą bandomąjį projektą šiuo metu yra trys savivaldybės (Radviliškio, Molėtų ir Druskininkų), kurių ugniagesių komandos yra prijungtos prie PAGD ir ugniagesiai toliau sėkmingai tęsia darbus tomis pačiomis ir geresnėmis sąlygomis. Jie nebuvo prilyginti pareigūnams, nes tokio tikslo nebuvo. Reikalavimai nesikeitė pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą, nes jie dirba pagal darbo sutartis.
- Iš pačių ugniagesių tenka išgirsti tokius pastebėjimus dėl apmokėjimo nelygybės už specialius darbus. Pavyzdžiui, narų užsiėmimai (treniruotės) ant vandens, po vandeniu, yra apmokami. O vadinamųjų chemikų, aukštalipių užsiėmimai neapmokami.
- Minėta priemoka mokama visais atvejais, kai pareigūnai vykdo gelbėjimo darbus. Pagrindą mokėti priemoką sudaro aplinkoje veikiantys pavojingi ir kenksmingi profesinės rizikos veiksniai.
Narų įranga yra skirta būti aplinkoje, bet neužtikrina saugumo, tai yra akivaizdus šios veiklos pavojingumas ir kenksmingumas darbuotojų gyvybei ir sveikatai. Pareigūnui, vykdančiam narų veiklą, visais atvejais, ar tai būtų gelbėjimo darbai, ar užsiėmimai (mokymai) po vandeniu, taikomi labai griežti sveikatos reikalavimai, jie netaikomi vykdant aukštalipių užsiėmimus (mokymus). Tai lemia nustatytų priemokų mokėjimo diferencijavimą ir pagrįstumą.
- Buvusio PAGD vadovo Sauliaus Greičiaus vadovavimo metu komandose atsirado 5-asis pamainos vadas. Tai buvo padaryta tam, kad pamainos vadą keistų pamainos vadas, o ne skyrininkas. Bet praktikoje vis tiek yra taip, kad pamainos vadą, esant reikalui, keičia skyrininkas.
- Toks sprendimas buvo būtinas, kad budinčiose pamainose vadovautų vidurinės grandies pareigūnas ir būtų užtikrinta nuolatinė parengtis. Visada yra ką tobulinti, nes praktika rodo, kad ir 5-o pamainos vado kai kuriais atvejais neužtenka.
- Ėjote labai daug pareigų, patirtis jums padės ir čia?
- Iš kiekvienos organizacijos kažko pasisėmiau ir, tikiuosi, pats daviau. Atėjau vadovauti institucijai, kuri turi didžiausią gyventojų pasitikėjimą. Tai didžiulis įsipareigojimas. Ne tai, kad kažko nesugriautumei, - kalbu apie galimybes. Ar jų dar yra? Manau, kad taip. Vystysiu tai, kas veikia organizacijoje - tas gerąsias patirtis - bet kartu taikysiu gerąją patirtį, įgautą kitose organizacijose. Tobulinsiu vidinę komunikaciją, kad direktorius ar bet kuris kitas pareigūnas galėtų komunikuoti su žmonėmis, kurių darbas nėra prie kompiuterio, o konkrečių gaisrų gesinimas. Svarbus ir istorinės atminties puoselėjimas, veteranų bendruomenės subūrimas.
- Kokie jūsų siekiai didinant visuomenės saugumą, stiprinant gaisrų prevenciją?
- Su kolegomis kalbėjome apie išorinės komunikacijos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Iššūkius diktuoja ir pati gamta, žmogaus veikla. Mes turime būti labiau matomi, girdimi, o mūsų žinutė - įtaigesnė. Mūsų stiprybė - visuomenės pilietiškumas. Jeigu vyraus toks mąstymas, kad „viską turi padaryti tie, kurie už tai gauna atlyginimą, o aš čia niekuo dėtas", - tai tokia visuomenė bus serganti. Tikrai skatinsiu savanorystę, net istoriškai ugniagesyba ir savanorystė yra praktiškai sinonimai. Matau prasmę plėsti savanorystės institutą, kad dar daugiau žmonių vienokia ar kitokia forma galėtų ateiti į pagalbą. Žmonėms neturi būti „vis vien", tik tokiu keliu galime pasiekti valstybės užsibrėžtus tikslus, vadinamąją gerovės valstybę, klestinčią, saugesnę valstybę.
- Nuo vadovo priklauso labai daug, ypač kolektyvo, kuris PAGD labai didelis, darbas ir savijauta.
- Pasikartosiu, kad esu atviras vadovas, visada esu pasiruošęs eiti ten, kur sudėtinga, nepatogu, kur problemos. Niekada nuo to nesislėpsiu. Kad žinotumei problemas, reikalingas abipusis ryšys. Kiekvieno žmogaus problema, lūkestis man be galo svarbūs.