Naujasis EY vadovas: vidutinio laikotarpio perspektyvoje PVM didinimas bus neišvengiamas

„Pasirinkimų nėra daug, o realiausias – labiau apmokestinti vartojimą“, – interviu ELTAI metu teigė L. Lingis.

„Lietuva neturi didelių galimybių didėjančias gynybos išlaidas finansuoti kitų socialiai jautrių biudžeto eilučių sąskaita. Šią dilemą sprendė dabartinė valdančioji dauguma, ją teks spręsti ir naujosios sudėties Seimui. Teks tiek verslui, tiek ir plačiajai visuomenei pratintis prie augančių valstybės išlaidų, kas, esamomis aplinkybėmis, yra neišvengiama“, – tikino jis.

Pasak EY Baltijos šalyse vadovo, mokesčių sistema yra tik vienas iš daugelio verslo aplinkos elementų – ilgalaikės verslo investicijos planuojamos atsižvelgiant į energetinių išteklių kainą, demografinę situaciją ir talentų prieinamumą, veikiančias verslų ekosistemas, ir kita.

Esminis valstybės institucijų uždavinys, L. Lingio nuomone, yra Lietuvos investicinės aplinkos patrauklumo išlaikymas. Lietuva šiuo požiūriu labai daug pasiekė – svarbu neprarasti pagreičio.

Interviu metu L. Lingis papasakojo apie dabartines verslo nuotaikas, konkurencingumo iššūkius ir svarbą Lietuvoje vystyti aukštos pridėtinės vertės sektorius.

– Pradėkime nuo paskutiniu metu labai aktualia tapusios temos – mokesčių. Mokesčių sistema Lietuvoje, kas ją daro tokią patrauklią verslui? Kokia jos svarba verslo plėtrai šalyje?

– Verslas valstybės patrauklumą vertina keliais aspektais. Visų pirma, vadovaujamasi rinkos požiūriu: ar valstybėje yra pakankamas verslo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų pirkėjų skaičius, ar priimtinas kainų lygis. Jei vertinimas yra teigiamas, tuomet vertinami kiti verslo aplinkos aspektai, ypač jei verslo vykdymui reikia atlikti investicijas ar samdyti didesnį skaičių darbuotojų.

Remiantis naujausio EY atlikto Baltijos šalių investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, priimant sprendimus dėl investicijų pirmi trys pagal svarbą kriterijai yra energetinių išteklių kaina, gyvenamoji aplinka ir valstybės parama verslui. Mokesčių sistemos reikšmė yra šeštoje vietoje.

Žinoma, energetinių išteklių kaina yra svarbi, visų pirma, gamybiniams verslams. Lietuva yra pareiškusi tvirtą ambiciją ilgainiui pereiti prie atsinaujinančios energetikos modelio ir vietinės generacijos. Tai yra sveikintina, tačiau gamybiniams verslams labai svarbu, kad elektros kaina išliktų prognozuojama ir konkurencinga. Tas pats, tik kiek mažesne apimtimi, pasakytina ir apie kitus energetikos išteklius. Paslaugų verslams, ypač veikiantiems globaliu mastu, bene svarbiausias kriterijus yra darbo jėgos prieinamumas ir produktyvumas.

Visi galime didžiuotis tuo, kaip sparčiai Lietuvoje augo žmonių pajamos, kurios jau artėja prie Europos Sąjungos šalių vidurkio. Kalbant apie šalies konkurencingumą, esminis klausimas yra – ar augant darbo jėgos kaštams augo ir darbo jėgos produktyvumas?

Gamybinėje sferoje darbuotojų produktyvumo augimo prielaida yra investicijos į inovatyvias ir našesnes technologijas. Tai sąlygoja darbuotojų darbo užmokesčio dalies gamybinėje savikainoje mažėjimą. Šiuo metu pažangiausiose Lietuvos gamybinėse įmonėse ši dalis savikainoje siekia tik kelis procentus.

Paslaugų sferoje labai svarbus darbuotojų gebėjimų augimas. Šiuo aspektu, labai svarbi valstybės švietimo sistemos kokybė, sistemos raida. Taip pat prie darbuotojų gebėjimų augimo ypač prisideda Lietuvos verslai veikiantys globalioje rinkoje. Tai sudaro prielaidas darbuotojams įgyti pasaulinio lygio verslo vykdymo įgūdžių.

Taip nuosekliai prieiname ir prie mokestinės aplinkos klausimo. Šioje vietoje pirmiausia norėčiau pabrėžti stabilumą ir prognozuojamumą. Mano vertinimu, pelno mokesčio aspektu, Lietuva yra padariusi tinkamą pasirinkimą. Išlaikėme tradicinę pelno mokesčio sistemą su išties žemu pelno mokesčio tarifu. Atsilaikėme prieš pagundas pereiti prie estiško modelio, taip užtikrinant stabilumą tiek verslui, tiek ir valstybei: abi pusės galėjo planuoti šio mokesčio įtaką privačių ir valstybės finansų požiūriu.

Be žemo pelno mokesčio tarifo Lietuvoje turime ir ne vieną su investavimu į verslą susijusių lengvatų.

Visų pirma, pabrėžiu investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Darant tokio pobūdžio investicijas, valstybė už kiekvieną verslo investuotą 100 eurų, mažindama mokestinę naštą netiesiogiai prideda dar 30 eurų. Be to, atlikus tokio pobūdžio investicijas ir užpatentavus sprendimus, šios rūšies pelnui galima taikyti sumažintą 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kas yra išties patrauklu. Tokiu būdu valstybė suteikia papildomas paskatas patiems inovatyviausiems šalims verslams.

Lietuva taip pat tęsia investicinių projektų lengvatos taikymą, kuomet verslui investuojant pvz. 100 eurų į įstatymu apibrėžtą ilgalaikį turtą, valstybė mažina mokestinę naštą 15 eurų.  

Taigi, toks efektyvus pelno mokesčio tarifas (įvertinus taikytinas lengvatas), kurį moka Lietuvoje veikiantys verslai, yra gerokai žemesnis nei 15 proc. Taigi, žiūrint tiek pasauliniu, tiek Europos mastu, Lietuvoje sąlygos verslui veikti yra išties patrauklios.

Be viso šito, taip pat būtina paminėti stambių investicijų skatinimą. Jeigu verslas investuoja daugiau nei 20 mln. eurų į naują projektą ir sukuria bent 150 naujų darbo vietų, pasirašius investicinį susitarimą su Vyriausybe tokio projekto pelnas neapmokestinamas pelno mokesčiu 20-iai metų. Verslui tai yra išties patrauklu.

Kokius rezultatus visa tai duoda? Faktai rodo, kad tokia mokestinė politika, net ir esant geopolitiniam neapibrėžtumui paskatino naujas stambias investicijas Lietuvoje. Ypač džiaugiuosi už Lietuvos verslo drąsą toliau investuoti savo šalyje. Sumažėjus geopolitinei rizikai ir Lietuvai išlaikant patrauklumą svarbiausiose investicinio klimato srityse, neabejoju, sugrįš ir užsienio investicijų srautas. Iš to laimės valstybė, o tuo pačiu ir mes visi.

– Paaiškinote, kad mokestinė aplinka yra labai palanki. Bet grįžta kalbos apie galimą mokesčių reformos sugrįžimą į diskusiją. Kokį variantą siūlo valdantieji, mes žinome. Bet opozicija taip pat kalba apie kažkokios reformos poreikį. O jų taikiniu, kalbant apie finansavimą, dažnai tampa verslas. Ar įsivaizduojate, koks būtų mokestinės sistemos pakeitimo poveikis?

– Aš asmeniškai buvau šalininkas visa apimančios mokesčių reformos, kurią Vyriausybė pasiūlė Seimui prieš metus. Mano vertinimu, bent jau tos reformos kontekste, buvo rastas geras balansas, kuomet prie valstybės finansų stiprinimo būtų prisidėjęs tiek verslas, tiek gyventojai, tuo pačiu sprendžiant gyventojų pajamų apmokestinimo teisingumo klausimą.

Matome, kad Lietuvoje atskirtis tarp gyventojų sluoksnių auga, tad pats laikas imtis priemonių, kad ji bent jau nedidėtų. Iš kitų šalių praktikos žinome, kad apmokestinimo teisingumas yra vienas iš visuomenės stabilumo, visuomenės pasitenkinimo valstybe pagrindų.

Deja, atsitiko taip, kad ši reforma taip ir neįgavo kūno. Praeitų metų pabaigoje buvo priimtos tik pavienės, verslui reikalingo, pataisos, dėl kurių pavyko rasti sutarimą, o mažiau populiarūs sprendimai taip ir liko „už borto“.

Realijos tokios, kad išaugusioms gynybos išlaidoms finansuoti valstybė neturi galimybės mažinti kitų, visuomenei jautrių sričių finansavimo. Mokesčių didinimas yra vienintelis realus būdas surinkti papildomų lėšų. Dėl akivaizdžių geopolitinių grėsmių, mano nuomone, visuomenės parama tam yra.

Verslas iš esmės sutiko pelno mokesčio tarifo padidinimui vienu procentiniu punktu, gal kiek daugiau abejonių yra dėl PVM tarifo didinimo. Manau, kad per ateinančius dvejus metus pagrįstai galime tikėtis tolimesnio mokesčių augimo.

– Taip, aktyviai pasireiškė verslo iniciatyva „4 procentai“.

– Taip. Ši iniciatyva parodė Lietuvos verslo visuomenės brandą. Ypač naujosios verslininkų kartos, kuriai svarbi valstybės, kurioje kuriamas ir vystomas verslas, ateitis. Tai puiki socialiai atsakingo verslo išraiškos forma. Dažnu atveju verslo atstovai argumentuoja tik tai, kaip reikia mokesčius mažinti, nors valstybės mastu turime siekti subalansuoto požiūrio. Bet kuriuo atveju, verslui reikia stiprios valstybės. Ši iniciatyva buvo geras postūmis politikams, kad valstybės gynybos išlaidos pasiektų bent 3 poc. ribą.

– Kalbant apie gynybą, eina kalbos, kad tie 3 proc. yra ne galutinė riba. Bet kyla klausimas. Kai buvo pirmi pokalbiai, kai buvo 4 proc. iniciatyva, buvo pokalbių, kad prisidės verslas ir visuomenė. Rezultate gavosi, kad visuomenei teko akcizo našta. Verslo prašyto PVM padidinimo nebuvo. Tai jei toliau ieškoma finansavimo šaltinių, ar turėtų būti daugiau to universalumo?

– Manau, kad vidutinio laikotarpio perspektyvoje, PVM tarifo didinimas yra neišvengiamas. Priminsiu, kad PVM yra vartojimo mokestis yra įskaičiuojamas į galutinę prekių ar paslaugų kainą, todėl galutinis šio mokesčio mokėtojas yra gyventojas. Įmonės yra tik šio mokesčio surinkėjos. Jautriausia sritis yra kainų kilimas baziniams maisto produktams, kuris būtų neišvengiamas padidinus PVM.

Vyriausybė galėtų svarstyti kompensacines priemones, pavyzdžiui, mažesnius PVM tarifus atskiroms maisto prekių kategorijoms. Bet kiekviena išimtis turi ir neigiamų pusių. Beje, manau kad verta grįžti ir prie sumažinto PVM tarifo taikymo viešojo maitinimo paslaugų sektoriuje, kuris vis dar neatsitiesė po pandeminiu laikotarpiu patirtų finansinių sunkumų. 

– Pokalbio metu minėjote, kad mokesčiai nėra vienintelis dalykas, nulemiantis verslo konkurencingumą, bet ir tokie aspektai, kaip atlyginimų dydis, kuris šiuo metu auga. Tad kyla klausimas, ar neiškils fundamentalių problemų Lietuvai konkuruojant? Nes jau yra sektorių, kur matomos problemos. Yra garsus atvejis siuvimo sektoriuje, kur įmonės bankrutuoja.

– Siuvimo technologijos pastaruosius dešimtmečius reikšmingai nepakito, todėl siuvimo paslaugos savikainą ir toliau nulemia darbo užmokesčio dydis. Dėl augančio darbo užmokesčio Lietuvoje dalis tradicinių, darbui imlių verslų, gaminančių plataus vartojimo prekes, tiesiog neturi galimybės išlikti. Reikia arba diegti naujas technologijas, o jei tokių konkrečioje srityje nėra, tiesiog keisti verslo kryptį.

Siuvimo pramonėje matome situaciją, kuomet Lietuvoje augant minimaliam mėnesiniam atlyginimui, o produktyvumui nekintant, užsiimti siuvimo verslu šalyje tampa nebepelninga. Siuvimo verslas yra globalus, todėl jis natūraliai migruos į tas šalis, kuriose darbo jėgos kaštai yra mažiausi.

Tęsiant produktyvumo temą, noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje kristalizuojasi verslo sektoriai, kuriuose darbo produktyvumas yra labai aukštas. Pavyzdžiui, biofarmacijos sektorius. Natūralu, biofarmacijos, gyvybės mokslų discipliną renkasi vis daugiau gabių studentų. Turime geras prielaidas augti.

Taip pat jau susiformavo kibernetinio saugumo sektorius. Turime didelį skaičių specialistų, kurie šioje temoje geba dirbti pasauliniu lygiu. Manau, kad ši ekosistema ne tik užaugins naujus Lietuvos talentus, bet ir pritrauks užsienio talentų.

Taip pat yra visa eilė kitų Lietuvos vienaragių, kuriuos siečiau su platesne IT sritimi, kurie yra pasiekę puikių rezultatų. Lietuva turėtų siekti, kad šie nauji verslai turėtų visas galimybes ir paskatas augti čia. 

– Kaip ir pats minėjote, tokiems sektoriams reikia specialistų. Ar nebus problema, kad specializuotų žmonių poreikis bus daug didesnis, nei yra to personalo yra ar atvyksta. Nes viešumoje yra nuaidėję teiginių, kad į Lietuvą atvyksta ne aukštos kvalifikacijos specialistai, bet žemesnės, kurie kaip tik ir eina į tuos mažiau efektyvius sektorius.

– Taip jau nutiko, kad kurį laiką Lietuva neturėjo aiškaus ekonominio identiteto. Pavyzdžiui, Slovakija ar Čekija, turėjo aiškesnes kryptis – siekė tapti automobilių gamybos kraštu. Džiugu, kad dabar turime viziją ir siekiame tapti aukštųjų technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų kraštu.

Norint pritraukti specializuotus žmones, reikia turėti, ką jiems pasiūlyti. Versle daugėja aukščiausio lygio vadovų, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą iš užsienio. Tai rodo, kad darbas Lietuvoje veikiančiuose versluose darosi patrauklus. Taip pat, per pastaruosius trejus-ketverius metus, į Lietuva atvyko didelis skaičius IT ir kitų sričių specialistų. Tai yra Lietuvos sėkmės istorija ir šia sėkme reikia pasinaudoti. 

Lietuva turi pakankamus teisinius instrumentus balansuoti imigracijos srautus. Valstybės institucijoms imigracinės politikos prasme linkiu veikti toliaregiškai derinant sprendimus su verslu. Šiuo požiūriu iš ties daug nuveikė „Investuok Lietuvoje“ komanda.

Apibendrinant, Lietuvos ekonominiam augimui užtikrinti turime išlikti atvira valstybe. Prisiminkime Gedimino laiškus. Tokio pobūdžio politiką reikia tęsti.

– Minėjote, kad valstybė ir verslas galbūt mažiau bendrauja, nei anksčiau. Taip pat matome ne kartą, kad matosi toks ekonominio persilaužimo laikotarpis. Iš to kyla klausimas, kokios tada, plačiai paklausus, verslo nuotaikos? Nes kiek žiūrime į visuomenę, jų požiūris į ateitį ne visada pozityviausias.

– Mano vertinimu, verslo finansinė sveikata Lietuvoje yra gera, taip pat gerokai pakilęs gebėjimų versle lygis. Be abejo, geopolitiniai neramumai ir aukšta palūkanų normų aplinka kiek pristabdė norą investuoti, ypač tiems verslininkams, kurie veikia išimtinai Lietuvos rinkoje. Verslininkai, turintys pasirinkimą, visų pirma ieškojo plėtros galimybių už Baltijos šalių ribų. Diversifikuoti investicijas yra natūralus žingsnis, tokiu būdu netiesiogiai apsaugomi ir esami verslai.

– Tai verslas visgi mato tam tikrą pavojų Lietuvai?

– Verslininkams, ypač darant naujas investicijas, yra būdinga įvertinti visas galimas rizikas.

Tikiu, kad per artimiausius dvejus metus geopolitinė situacija turėtų stabilizuotis ir verslininkai, ir juos finansuojančios institucijos grįš į investavimo fazę. Teigiamą postūmį turės ir mažėjančios palūkanų normos Europoje.

Yra vienas svarbus teigiamas aspektas, apie kurį dar neužsiminiau. Lietuvoje jau turime efektyviai veikiančią kapitalo rinką. Prie šios rinkos suformavimo aktyviai prisidėjo tiek valstybė, tiek ir šios rinkos entuziastai. Turime privačių bei institucinių investicinių lėšų valdytojų, kurie vieni investuoja į ankstyvos stadijos verslus, kiti į augančius verslus, kuriems sunku pretenduoti į bankų finansavimą. Taip pat yra susiformavusi puiki šią rinką aptarnaujanti profesinių paslaugų infrastruktūra.

Kapitalo rinka jau padarė ir toliau darys labai svarbų teigiamą poveikį Lietuvos verslo raidai. Šia prasme mes pirmaujame tiek prieš Latviją, tiek prieš Estiją. Mūsų vienaragių dėka Lietuva yra atsidūrusi pasaulinių lygio rizikos kapitalo rinkos dalyvių žemėlapyje, rinkos dalyviai kasmet sulaukia reikšmingų užsienio investicinių fondų injekcijų. Tai be galo svarbu. Mūsų verslai yra matomi kaip turintys potencialo, kuriantys sėkmės istorijas.

– Paminėjote ateinančias investicijas. Bet kaip tik Lietuvos pramoninkų konfederacija skelbia, kad jų skaičiavimais, praeitais metais užsienio investicijų buvo mažiau nei 2022 m.

– Manau, kad tai yra laikina, ir tai siečiau su geopolitine rizika. Geografiniu požiūriu alternatyvų investuoti paprastai visada yra, ir šiuo metu daromi atsargesni sprendimai. Tiesiog dabar yra toks laikmetis ir dėl to pernelyg pergyventi nereikėtų.

Man šiame kontekste svarbu, kad stambesni Lietuvos verslininkai tęsia investicijas Lietuvoje. Šiuo požiūriu labai pasitarnavo galimybė su Vyriausybe pasirašyti investicines sutartis ir stambiems investiciniams projektams gauti nulinio pelno mokesčio tarifo lengvatą. Tai buvo vienas iš postūmių investuoti drąsiai. Nustebsime, kaip greitai pasikeis aplinkybės ir tiesioginės užsienio investicijos atsigaus.

– Dar dėl užsienio bankų. Pats minėjote jų atėjimo galimą teigiamą poveikį. Girdime pažadų iš Lenkijos, Taivano ir Vokietijos bankų. Ir jie, bent po kol kas, sako, jog orientuosis labiau į verslo finansavimą. Aš įsivaizduoju, kad anksti būtų dar sakyti. Bet ar matote, koks bus to poveikis?

– Trumpuoju laikotarpiu, manau, juntamą teigiamą poveikį padarys ILTE (buvusios „Invega“) programa „Milijardas verslui“. Pagal šią programą ILTE planuoja kartu su bankais teikti papildomą finansavimą verslo projektams, kurių bankai negali finansuoti norima apimtimi. Mano nuomone, tokio priemonės yra labai perspektyvios, ir duos didesnį teigiamą poveikį verslui nei lėšos, kurios istoriškai buvo išdalinamos subsidijų forma.

Vidutiniu laikotarpiu didesnė konkurencija bankų sektoriuje verslui, be abejo, būtų į naudą. Lieka tik sulaukti naujų dalyvių atėjimo.