Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugpjūčio 20-ąją pateiks Trišalei tarybai antrosios pakopos pensijų kaupimo patobulinimus, o rudenį Vyriausybė pateiks tuos pataisymus svarstyti Seimui. Tie patobulinimai toli gražu neesminiai. Nors žmonės tikėjosi, kad valdžia labiau atsižvelgs į pensininkų finansinę situaciją. Tad kas keičiasi?
Sprendžiant iš siūlomų patobulinimų, sulaukus pensinio amžiaus, iškart visą sukauptą pensiją vis vien galės atsiimti tik sergantys sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai arba tuo atveju, jei sukaupta labai nedidelė suma. Dabar galima atsiimti visus pinigus iškart, jei antrosios pakopos fonde sukaupta iki 5403 Eur. Visiems kitiems pensininkams sukaupti pinigai būtų ir toliau grąžinami periodinėmis išmokomis. Pokytis tik toks, jog kaupiančiam bus suteikta galimybė matyti savo sukauptą sumą fondo elektroninėje svetainėje. Bent virtualiai pasidžiaugs.
Daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti 24 mėn. kas 10 metų.
Dar viena naujovė - 40-mečiai ir jaunesni asmenys gali be jų sutikimo būti įrašyti į antrosios pakopos pensijų kaupimo fondus tik du, o ne tris kartus. Jei toks žmogus per du mėnesius pareiškia nesutinkantis dalyvauti kaupime, jį reikia iš fondo išbraukti.
Tad iš esmės nelabai kas keičiasi. Nesulaukę pensinio amžiaus, išeiti iš kaupimo fondų kaip negalėjome, taip ir toliau negalime. Iškart pasiimti savo sukauptus pinigus - taip pat negalime.
Tokius kosmetinius pataisymus „Vakaro žinioms" sutiko pakomentuoti ekonomistas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Romas LAZUTKA.
„Keičiamos tik smulkmenos, - patikino R.Lazutka, - ir ta politika tokia, tarsi katei uodegą po truputį trumpintų. Kapoja, kapoja, o paskui skundžiasi, kad žmonės nepasitiki antrąja pensijų kaupimo pakopa, kadangi ten labai daug taisymų. Ypač pensijų fondų valdytojai suskaičiuoja, kad jau buvo keliolika ar keliasdešimt pataisymų. O dabar, kaip pastebime, tuose pataisymuose ir vėl nieko esminio nepasiūloma.
Vietoje 12-os mėnesių leis sustabdyti kaupimą 24-iems mėnesiams kas 10 metų. Bet iš kur tie 12 ar 24 mėnesiai ištraukti? Iš žvaigždžių ar iš biurokratų pilvų? Kodėl būtent 12 mėn. pasirodė mažai, o 24 mėn. jau pakanka? Jeigu šeimoje situacija pablogėjo ir jiems sunku tas įmokas į fondus mokėti, tai nebūtinai po 2 metų situacija pagerės, o po 10-mečio vėl pablogės. Žmonių gyvenimams nebūna tokios banguotos įtakos.
Aš dažnai pateikiu tokią iliustraciją - jauni žmonės pradeda kaupti antrosios pakopos pensijų fonde, paskui susituokia, susilaukia vaikų, paima paskolą būstui, dar kažkokių paskolų - automobiliui ir t.t. O paskui išsiskiria, lieka moteris su vaikais, jos finansinė padėtis pasikeičia, neišgali mokėti pensijų fondui. Ar tokios moters finansinė situacija pagerės po 2 metų, jei nepagerėjo po 1 metų? Jei nepagerėjo po metų, tai nepagerės ir po dviejų! Gal pagerės po 20 metų, kai vaikai suaugs? Todėl toks pataisymas sugalvotas tiesiog iš lubų".
- Tačiau bus leidžiama per kelis mėnesius nuo priverstinio įrašymo į fondą iš to fondo išeiti! Ir į fondą, kol sueis 40 metų, bus įrašinėjami ne tris, bet du kartus.
- Jei žmogus yra nuo jaunystės nusprendęs tokiuose fonduose nekaupti, tai kam jį prievarta įrašinėti? O jeigu jis kada nors užsimanys, tai kas jam draudžia pačiam į fondą įsirašyti! Ir kodėl tik iki 40 metų amžiaus įrašoma be žmogaus sutikimo? Pseudoargumentas - esą jeigu žmogus iki 40 metų nepradės kaupti, tai mažai sukaups pensijos. Bet tai nėra teisinga. Jei žmogus yra įmonės direktorius, tai ir nuo 50-ies metų sukaups pensijos daugiau nei jo pagalbinis darbininkas, pradėjęs kaupti nuo 20-ies metų Todėl tas 40 metų barjeras - irgi toks šiaip sau, kad tik kažkoks skaičius būtų. Nors ir nepagrįstas.
- Pensininkams pažadėta, jog visą pensiją galės iškart atsiimti tik tapęs neįgalus, sunkiai sirgdamas. Nors senatvė jau savaime yra progresuojanti liga, kuri baigiasi mirtimi.
- Liga nėra rodiklis, kad žmogui būtina iškart pasiimti pinigus. Rodiklis yra finansinė žmogaus padėtis. Juk yra ligotų, gyvenančių pasiturinčiose šeimose ir yra sveikų, bet labai skurstančių pensininkų. Pavyzdžiui, žmogus neišgali nusipirkti skalbyklės. Ir sveikiems žmonėms būna tokių situacijų, kai pinigai labai reikalingi. Bet antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai nepajėgūs nustatyti kiekvieno pensininko finansinės padėties, nes tada tektų tikrinti kiekvieną pretendentą. O geriausiai juk pats žmogus žino savo finansinę padėtį.
- Žmogui, išėjusiam į pensiją, ne tik neleidžiama iškart atsiimti fonduose sukauptų pinigų, bet iš jo dar ir pasityčiojama. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko visuomeninis patarėjas Erik Murin teigia, kad „net aukšto finansinio raštingumo žmogui staiga davus didesnę sumą gali susisukti galva. Esą valstybė turi saugoti žmones, net jeigu saugoti žmogų reikia nuo jo paties".
- Gal susuka ne galvą, o pilvą, kad paleidžia tokią informaciją? Jis yra visuomeninis patarėjas, tai bent tai gerai, nes nenaudoja valstybės pinigų. Bet šiaip į patarėjus nereikėtų tokių žmonių imti ir ministeriją diskredituoti. Ką jis čia komentuoja? Tai yra labai aukštos ministro patarėjo pozicijos diskreditacija. Tai ką tada žmonės galvoja apie tokį ministrą, apie tokią valstybę? Tiesiog gėdą daro. Gali būti jis ir genijus, bet pensijų srityje beraštis ir ima platinti informaciją, kuri kelia tik juoką.