Nauryz šventė Druskininkuose

Šią šventę švenčia visos Centrinės Azijos ir dalis kai kurių kitų regionų valstybių. Visame pasaulyje Nauryz pasitinka apie 300 mln. žmonių. Nors pati šventė skirtingose šalyse švenčiama kiek kitaip, tačiau visur ji simbolizuoja tą patį - gamtos prabudimą iš žiemos miegų bei naujo gyvenimo etapo pradžią. Šios šventės metu įprasta linkėti, kad viskas, kas bloga, pasiliktų praėjusiuose metuose, o naujieji prasidėtų tik gerais ir džiugiais dalykais.

Šventės pradžioje žodį taręs Kazachstano ambasadorius Timuras Urazajevas prisiminė bendrą XX a. istoriją ir pasidžiaugė stiprėjančiu abiejų šalių bendradarbiavimu. Jis akcentavo, kad būdamas daugiataute valstybe, kurioje gyvena daugiau negu 140 tautybių, įskaitant ir lietuvius, atstovai, Kazachstanas siekia tapti jaukiais namais visiems. Tokios politikos dalimi yra šalyje nuolat vykstantys pasaulio valstybių bei tradicinių religijų atstovų susitikimai, o 2022 m. rudenį Astanoje lankėsi ir popiežius Pranciškus.

Vėliau pasisakė keli Lietuvos politikai ir visuomeniniai veikėjai, bet visi puikiai suprato, kad pagrindinis šventės akcentas yra ne kalbos, todėl jos ilgai netruko.

Kadangi kazachai - klajoklių tauta, artimesnei pažinčiai su ja vietoje išdygo pagrindinis klajoklių būstas - jurta, kurioje vietos atrodo ne tik tradiciniai audeklai ir drabužiai, bet ir lietuvių kalba išleistos kazachų rašytojų knygos.

Kasdienis kazachų gyvenimas ir juos supanti aplinka buvo atspindėtos fotografijų parodoje. Taip pat vis norintys galėjo paragauti tradicinių kazachiškų patiekalų, tarp kurių bene egzotiškiausias buvo bešparmakas, dažniausiai gaminamas iš arklienos.

Visgi pagrindinis Naujųjų metų patiekalas yra nauryz-kože, kurį sudaro septyni ingredientai: vanduo, mėsa, druska, riebalai, miltai, grūdai ir pienas. Jie simbolizuoja džiaugsmą, sėkmę, išmintį, sveikatą, turtus, greitį, augimą ir dievišką apsaugą.

Vėliau festivalio svečiams buvo pristatytos nacionalinės apeigos „Kyz Uzaty" - nuotakos palydėtuvės ir, simboliškai, „Tusau kesu" - vaiko išleidimas į gyvenimą. Visi norintys galėjo kartu su specialiai tam repetavusiomis merginomis pašokti kazachų šokį „Kara Zhorga" bei pasimėgauti tradicinio šios klajoklių tautos instrumento „Dombra" skambesiu.

Nauryz sutikimo metu ne tik valgoma ar šokama, bet ir prisimenamos tradicinės sporto šakos. Druskininkai netapo išimtimi. Iš pradžių komandos sudalyvavo virvės traukimo rungtyje arkan tartu, vėliau individualiai kiekvienas norintis galėjo pakrutinti smegenis žaidžiant stalo žaidimą togyzkumalak. Tikrai ne kiekvienas žinojo, kad 2021 m. Lietuvoje įregistruota Togyskumalak federacija, kas turėtų prisidėti prie šio palyginti nesudėtingo, bet greitai įtraukiančio žaidimo populiarinimo.

Taip pat Kazachstanas daug dėmesio skiria tradicinių klajoklių žaidimų populiarinimui, todėl šių metų rugsėjo 8-15 dienomis Astanoje vyks 5-osios Tarptautinės klajoklių žaidynės. Šį kartą žaidynės sutapo su šaliai svarbia data - 800-osiomis Uluso Žošos (vyriausiojo Čingischano sūnaus) gimimo metinėmis. Chano Žošos palikuonys valdė Kazachstano teritoriją šešis amžius ir būtent jie 1465 metais įkūrė kazachų valstybę.

Šiai dienai tiesioginių reisų iš Lietuvos į Kazachstaną vis dar nėra, todėl kelionė į šią šalį gali užtrukti, tačiau pirmoji pažintis su ja paskatino norą dar kartą sugrįžti. Juolab kad Lietuvos piliečiams vizų į Kazachstaną nereikia, o vietiniai svečius iš mūsų šalies priima šiltai ir draugiškai.