1 nuotr.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su pedagogų profsąjungomis prieš maždaug dvejus metus pasirašė šakinę kolektyvinę sutartį, kuria, be kita ko, įsipareigojo mokytojams suteikti papildomų laisvadienių. Tačiau dabar paaiškėjo, kad tam neskyrė nė cento - esą šios nuostatos įgyvendinimu turi rūpintis savivaldybės ar net pačios mokyklos - iš sutaupytų pinigų.
Šią problemą per Seime vykusią Vyriausybės valandą iškėlė parlamentaras Algirdas Sysas. „Prieš porą metų buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje buvo numatytos papildomos laisvos dienos mokytojams kvalifikacijai kelti, jėgoms atgauti ir taip toliau. Reikėjo dvejų metų parašyti išaiškinimą, kad šitų pinigų biudžetas neskiria, jeigu patys sutaupote, tai ir pasinaudokite. Kam reikia pasirašyti ministerijos lygiu kolektyvines sutartis, kurių po to nevykdoma arba nesilaikoma?", - laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pasiteiravo A.Sysas.
Tačiau M.Navickienė šiuo metu sėdi ant dviejų kėdžių, švietimas jai yra podukros vietoje, todėl visų pirma ji pasiteiravo, kada sutartis buvo pasirašyta. A.Sysas patikslino, kad 2022-aisiais, o ką tik ministerija savivaldybėms pareiškė, jog jos turi naudoti savo lėšas. N.Navickienė neryžtingai atsakė: „Aš turiu pasižiūrėti konkrečiai, kas ten yra... Žiūrėkite, pasižiūrėsiu, kas konkrečiai yra parašyta, įvertinsiu ir būtinai jums pakomentuosiu".
A.Sysas „Vakaro žinioms" paaiškino, kad ministerija sutartį pasirašė su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas", Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu bei Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga".
„Kone dvejus metus vyko susirašinėjimas dėl minėtos nuostatos vykdymo, o maždaug prieš mėnesį ministerija merams ir Lietuvos savivaldybių asociacijai išsiuntinėjo raštą, kad nuostatą turi vykdyti arba savivaldybės, arba pačios mokyklos: turi sutaupyti pinigų ir jais apmokėti išlaidas. Mat reikia mokytojams atostoginius mokėti ir dar reikia papildomo finansavimo juos atostogų metu pakeičiantiems kolegoms. Tačiau sutartis pasirašyta ministerijos lygmeniu. Ne merai pažadą davė, o ministerija, štai kur „šposai". Nesuvokiama", - stebėjosi A.Sysas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė patvirtino, kad minėtos nuostatos įgyvendinimui nei Vyriausybė, nei ministerija neskyrė nė cento, tačiau platesnės informacijos pasiūlė pasiteirauti asociacijos patarėjo švietimo ir kultūros klausimais Jono Mickaus.
„Mes pernai apklausėme savivaldybes ir sužinojome, kad nuostatos įgyvendinimui visoms kartu paėmus reikia apie 2 mln. eurų. Sutartis pasirašyta, tačiau finansavimas užkrautas ant savivaldybių pečių. Ugdymas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Jei pasirašoma sutartis, kurioje numatyta nuostata, reikalaujanti papildomo finansavimo, tai būtent valstybė ir turi skirti lėšų sutarties įgyvendinimui. Mokyklose dar nėra taip blogai - mokytojai, kurie yra profsąjungų nariai (nes nuostata apie papildomas atostogas taikoma tik jiems), dar kai kur išleidžiami atostogų per mokinių atostogas. Tačiau ikimokyklinėse įstaigose nuostata nevykdoma: ten vaikai neatostogauja, todėl jų vienų palikti negali. Ir taip trūksta pedagogų, o jei ir netrūktų, reikėtų mokėti už pavadavimą, bet finansavimas neskiriamas", - konstatavo J.Mickus.
Sutartyje numatyta:
*Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos nariui suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos per metus, paliekant už jas vidutinį jo darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogos per metus, paliekant už jas 50 procentų vidutinio jo darbo užmokesčio, atsižvelgus į besimokančiojo poreikius. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas. Tokios mokymosi atostogos suteikiamos pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Šios mokymosi atostogų dienos turi būti išnaudojamos per kalendorinius metus, kitu atveju jis praranda teisę į tokias dienas.
*Sutarties galiojimo laikotarpiu per vienus kalendorinius metus profesinės sąjungos narys pasijutęs prastai ar suplanuotam vizitui į gydymo įstaigą turi teisę gauti iki 5 darbo dienų atostogas sveikatai gerinti, bet ne daugiau nei darbo dienų sveikatai gerinti gali būti skiriama pagal atitinkamų metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, mokant už jas vidutinį jo darbo užmokestį. Dienos sveikatai gerinti suteikiamos informavus darbdavį.
