Ne visas maistas būna saugus

Skubūs pranešimai dėl vaisių, daržovių, riešutų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) informacija, pranešimų apie nesaugius maisto produktus skaičius Europoje pastaraisiais metais išlieka panašus (2021 m. - 4674 pranešimai, 2022 m. - 4351, 2023 m. - 4692). Pasak VMVT Priežiūros departamento vyriausiojo valstybinio veterinarijos gydytojo Tado Sakalausko, Lietuvoje tokių pranešimų skaičius mažėjo (2021 m. - 318 pranešimų, 2022 m. - 292, 2023 m. - 256).

„Daugiausia skubių pranešimų, vertinant pagal produktų grupes, per 2023 metus, buvo gauta dėl vaisių ir daržovių, riešutų ir jų produktų, sėklų, paukštienos ir jos produktų, specialiojo maisto produktų, grūdų ir duonos gaminių, prieskonių ir vaistažolių", - vardijo jis ir atkreipė dėmesį, kad VMVT nuolat skelbia informaciją apie nesaugius produktus.

Pastarojo meto skelbiami duomenys rodo, kad dažniausiai neatitikimai nustatomi iš Lietuvos, Lenkijos, Kinijos, Ukrainos.

„Tačiau tai tuo pačiu reiškia, kad Lietuvos rinkoje  - daugiausia ir yra prekiaujama Lietuvos, Lenkijos produktais, todėl procentiškai neatitikimų ir randama daugiausiai. Dažniausi neatitikimai aptinkami rinkos kontrolės metu: patogeniniai mikroorganizmai, cheminis užterštumas, sudėties neatitikimas (t.y. sudėtyje randami neleistini maisto priedai) ir panašiai", - aiškino T.Sakalauskas.

Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF yra pagrindinė priemonė, užtikrinanti greitą informacijos apie maisto saugą ir galimus maisto klastojimo atvejus sklaidą visoje ES. Pasak T.Sakalausko, ji buvo sukurta siekiant kuo operatyviau sureaguoti iškilus grėsmei visuomenės sveikatai, kai yra pagrįstų įtarimų, kad nesaugūs arba suklastoti produktai išplatinti ne vienos, o kelių ES valstybių rinkose.

Žiūrėkite legalumą

Ne visada pirkėjai gali pamatyti, kad produktas nesaugus, nebent mato, kad maistas sugedęs, apsinuodijo, rado parazitų ar svetimkūnių. Kaip žmogui įvertinti, ar produktas - saugus? Į ką atkreipti dėmesį? VMVT Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė pažymi, kad pirkėjai maisto produktus turėtų įsigyti tik iš legalių maisto produktų prekiautojų.

„Visi prekiaujantys ar tiekiantys maistą privalo būti registruoti VMVT, tai galima pasitikrinti VMVT registre. Maisto verslas turi pareigą ir atsakomybę užtikrinti maisto saugą. Tam tikslui teisės aktai įpareigoja juos įdiegti tinkamas maisto saugos valdymo procedūras", - sakė I.Drulytė.

Ji akcentavo, kad tais atvejais, kai kyla abejonių dėl maisto saugos (pvz., prekyboje pastebėjus maistą su pasibaigusiu „Tinka vartoti iki" terminu, pastebėjus maisto gedimo požymių (pvz., pelėsių, pakitusio kvapo, aruodinių kenkėjų) ar jei pažeista maisto pakuotė, apie tai pirmiausia pranešti pardavėjui, kad pastarasis operatyviai galėtų imtis reikiamų priemonių. Esant reikalui, galima kreiptis ir į VMVT.

Informacija

* Lietuva priklauso RASFF (Rapid Alert System for Food and Feed)/AAC (Administrative Assistance and Cooperation Network)/ FF (Food Fraud) sistemai, kurioje yra keičiamasi informacija tarp Europos Komisijos (EK), ES valstybių narių maisto ir pašarų kontrolės institucijų bei organizacijų. Tokiu būdu Europos valstybės nustačiusios neatitikimus, pažeidimus dėl maisto saugos gali operatyviai ir koordinuotai išvengti maisto saugos pavojų, laiku užkirsti kelią nesaugiems maisto produktams patekti į rinką.

* VMVT skelbia nuolat atnaujinamą informaciją apie nesaugius produktus: https://vmvt.lrv.lt/lt/maisto-sauga/maisto-sauga-ir-kokybe/skubus-pranesimai-rasff/. Joje vartotojai einamuoju laiku gali matyti rinkoje išplatintus nesaugius produktus ir pasitikrinti, ar nėra tokių įsigiję. Lentelėje taip pat nuolat atnaujinama ir apibendrinta statistinė informacija. 

Šaltinis - VMVT