Nemokate plaukti - nelįskite į vandenį

- Daugiausia skęsta neblaivūs ir neatsargūs?

- Tai viena rizikingiausių grupių, bet nuskęsta ir puikiai plaukiantys, ir blaivūs. Aš išskirsiu pavojus pagal vandens telkinius. Yra ežerai, upės, tvenkiniai, kad ir kieme vandens telkinys, kiekvienas telkinys turi savo pavojus. Apie ežerus - kai žmonės maudosi nuošalesnėse vietose, neišmano kranto, nežino, kur žolės, duobės, tai pavojinga. Upė pavojinga tuo, kad yra srovė, ji išmuša duobes, yra sūkuriai, šaltas vanduo gilesniuose sluoksniuose. Tvenkiniai yra dirbtinai suformuoti, būna statūs šlaitai, dažniausiai molingi krantai, sunkiau išlipti.

Labai pavojingi šuoliai į vandenį, ne vieną atvejį žinau, kai žmonės taip susižeidė ir tapo neįgalūs visam gyvenimui. Tas populiaru tarp jaunimo, net neišsiaiškinama, kokia vieta, gylis, ar nėra kokių seno liepto likučių, stulpų. Jau nekalbu apie maudymąsi išgėrus, prisivalgius, pavargus, prisisportavus. Maudytis reikia pailsėjus ir, žinoma, mokant plaukti.

Šiais metais neturėjome atvejų. Bet jau atostogų metas, prie vandens atvažiuoja žmonių iš kitų rajonų, savaitgaliais - prie pirtelių, alkoholis ir panašiai.

Skęsta daugiausia vyrai, bet dažnas skendimo atvejis - sutrikusi sveikata. Pamenu atvejį, kai iš kito miesto atvažiavęs paauglys nemokėdamas plaukti braidžiojo krante, vieta nuošalesnė, bet buvo gana daug žmonių. Bet to paauglio buvo pasigesta netikėtai, o ten buvo gana status šlaitelis - vienas žingsnis ir gilu virš galvos. Skęsta ir vaikai. Vienas palinkėjimas - prižiūrėkite vaikus. Nebūkite telefonuose, o stebėkite vaikus.

- Lietuvoje buvo atvejų, kai šalia krantų nelegaliai buvo įrengtos vadinamosios tarzankės, ir čia jaunimas smarkiai susižaloja.

- „Tarzankės" dažniausiai būna šalia upių, kur krantas gilesnis ir šlaitas aukštesnis. „Tarzankės" pavojingumas yra tas, kad žmogus nevaldo savo kritimo - tai didžiausias pavojus, aš jau nekalbu apie dugną. Kaulus susilaužo žmonės ne tik vandeny, bet grįždami su ta „tarzanke".

- Jeigu matomas skęstantis žmogus, kaip tinkamai elgtis, kai kiekviena sekundė svarbi?

- Pirmiausia skambinti 112, ir, kiek įmanoma, bandyti padėti, jeigu esate puikūs plaukikai. Stenkitės, kad skęstantysis jūsų nesugriebtų. Būtų gerai, jei būtų kokia plūduri priemonė, bet ne kamuolys, nes kamuolys dažniau dar blogiau padaro. Kamuolį sunku sugriebti.

Yra atvejis, ne mūsų rajone, kai mama nemokėdama plaukti puolė gelbėti vaikų ir pati nuskendo. Manau, Lietuvoje visi turi mokytis plaukti. Yra baseinai, treneriai.

Jei nemokate plaukti, patarčiau nesiartinti prie vandens. Nemokate plaukti, geriau nelįskite į vandenį.

- Bet šiais laikais visuomenė tikrai sąmoningesnė.

- Taip. Prieš 20 metų nebuvo mėnesio, kad nebūtų skenduolių, būdavo ir po kelis ir daugiau... O dabar skaičiuoti reikia per metus. Pernai buvo keli skendimo atvejai žvejybos metu, vienas atvejis baigėsi laimingai, kitas - nesėkmingai. Ir baigėsi taip, kad tik šįmet radome to žmogaus kūną. Pernai liepą žmogus išplaukė su draugu žvejoti ir tas draugas tik po kurio laiko pamatė, kad jo nėra. Ilgai ieškojom, neradome, narai išžvalgė daug. Tik šįmet balandį radome. Kūnas buvo paviršiuje.

Kai būna saulėtos, be vėjo dienos, vandens sluoksniai nesusimaišo, viršuje labai šilta, o giliau - šaltas vanduo. Raumenys, kai kuriems ir širdis, gali skirtingai sureaguoti. Būna, kad neriant sutrinka sveikata ir žmogus nuskęsta.

- Kaip ruošiatės gelbėjimo darbams?

- Kiekvieną sezoną yra mokymai darbams ant ledo ir vasarą. Mokyklose pasakojame apie pavojus, rodome, kaip atrodo gelbėjimas. Vaikai supranta, kad čia nėra tušti žodžiai. Vanduo - ne žmogaus stichija, atrodo labai gražu viskas, bet prie vandens, vandenyje turime elgtis atsargiai.