Nenori eiti į kariuomenę - apšauks vatniku

O po to dar stebimės, kodėl apie 85 proc. gyventojų bijo viešai reikšti savo nuomonę! Juk niekas nenori būti viešai pažemintas, apšauktas ir apklijuotas tikrovės neatitinkančiomis etiketėmis!

O „teisuoliai" džiūgauja - Lietuvoje dar vienu vatniku daugiau!

A.Alminas gyvena Plungės rajono Platelių miestelyje, kuriame prieš ketverius metus dar buvo 713 gyventojų. Mokėsi vietinėje meno mokykloje, 2022 m. baigė mokslus Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Groja trombonu. Domisi folkloru. Dainuoja savo kūrybos ir Vytauto Kernagio dainas. Nors moka anglų kalbą, dainuoja tik lietuviškai. Kartu su sese Austėja rengia Plungės rajone naktišokius. Iki 2024 m. dirbo muzikos mokytoju vietos mokykloje. Dabar daug laiko skiria koncertams.

Štai toks pasipuošusio gintaro karoliais ir vyrišku baritonu dainuojančio žemaičio humanitaro portretas. Gyvenančio toli nuo sostinės. Miestelyje, kuris laipsniškai sensta, nyksta. Miestelyje, šalia didingo Platelių ežero ir buvusios TSRS raketų bazės, dabar paverstos Šaltojo karo muziejumi. Ir prie Jazminų kalno, kurio papėdėje 1941 m. buvo nužudyti Platelių žydai. Kai tokia aplinka, labai lengva pasibaisėti karais. Todėl A.Almino mintys, išsakytos laidoje „Bučiuoju. Rūta" skamba visiškai nuoširdžiai.

Ką ginti?

Vaikinas prisipažįsta gavęs šaukimą atlikti privalomąją 9 mėnesių karinę tarnybą, laukia, bet tarnauti dar nesinori.

„Labai myliu Lietuvą - kultūrą, tradicijas, žmones, gamtą, - aiškina Adrijus. - Bet pačioje Lietuvoje matau, kaip didelis nutautėjimas vyksta, vaikai dainuoja angliškai, televizijoje dainuoja angliškai, gamtą niokoja, miškus pjauna, veža į užsienį. Tai iš tikrųjų man net filosofiniai klausimai ateina, ką ginti, jeigu tradicijos miršta, kalba miršta, tarmės iš vis jau labai smarkiai miršta. Prasmę (ginti Lietuvą - red. past.) matau, bet turiu omeny, kad ne tik teritoriją reikia ginti, o reikia ginti ir visą praeitį mūsų, istoriją, tradicijas."

Paklaustas, gal eiti į kariuomenę paprasčiausiai bijo, A.Alminas atsakė: „Kol nenuėjau, nepasakysiu, ar bijau. Žinau tik, kai ėjome į karines vietas, tai alpdavau tose vietose, bet dabar nemanau, kad būtų taip blogai".

Toks pats nekaringas kaip ir mūsų folkloras

Matyt, A.Alminas dar būdamas paauglys lankėsi Šaltojo karo muziejaus požemiuose ir jie paliko slogų įspūdį. Lygiai taip pat slogų įspūdį palieka Kauno IX fortas ir kitos vietos, pasaulyje sietinos su „žudymo menu". Aišku, niekas nedraudžia kalbėti žemaitiškai, tarmių išsaugojimas yra tik mūsų reikalas. Bet nemalonų įspūdį palieka iškirsti Lietuvos miškai su paliktais pavienių medžių strampais. Tai irgi žudymo menas. Tad nieko nuostabaus, jog tai paveikia jauną žmogų, susiejusį save su muzikavimo, dainavimo, šokio menais ir folkloru. Todėl, net ir labai norėdama, neįžvelgiu čia jokio vatniko, kremlino ir pan.

Tik jaunuolį, dar neįsisąmoninusį, ką ir dėl ko norėtų ginti. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad humanitaras, esant reikalui, negintų savo tėvų, sesers. Be to, jei žmogus domisi lietuvišku folkloru, tai jame net karinės dainos yra graudžios, lyriškos, verksmingos. Ne apie patį karą, bet apie jo liūdnas pasekmes. Lietuviškame mentalitete garbinami Pilėnai, susideginę kartu su savo kunigaikščiu Margiriu. Didžiausias herojus tas, kuris susidegina, nusišauna, susisprogdina. O jei lieka gyvas, tai jau mažiau herojiškas. Gal net užverbuotas.

O ir lietuviški šokiai - toli gražu ne šokiai su kardais, durklais. Veikiau su šiaudinėmis skrybėlėmis. Tad ko stebėtis, kad net karingųjų žemaičių ainis visiškai sušvelnėjęs. Tačiau vis vien liežuvis neapsiverčia vadinti vatniku jaunuolį, kuris basas dainuoja žemaitiškai ir vilki lininiu marškoniu. Veikiau tai XIX a žmogus.

Ar blogai būti kitokiu?

Banali tiesa, bet žmonės yra įvairūs. Vieni jau nuo kūdikystės džigitai, o kiti bijo ir visiškai raišo kuino. Vieni jaunuoliai tiesiog veržiasi stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Stoja į Lietuvos šaulių sąjungą, savanoriškai atlieka karinę tarnybą. Vienos moterys boksuojasi, o kitos- drugelius, gėlytes paišo. Vieni vyrai į Dakaro ralį, į vandenynus veržiasi, gaisrus gesina, dirba chirurgais, o kiti - pelių ir vorų bijo. Taip buvo visada. Šalia šatrijų, kovinio sporto entuziastų, karvedžių visada būna ir jų antipodų - poetų, filosofų, dailininkų, muzikantų ir t.t. Visada būna veganų, vegetarų, pasipiktinusių mėsėdžiais, žudančiais gyvūnus ir t.t. Visada būna ir šiaip bailių. Pavyzdžiui, bent trečdalis pasaulio žmonių bijo dantų gydytojų. Pasaulyje skirtingos nuomonės kažkaip, kartais ir labai sunkiai, bet turi išsitekti. Jei jos neprimetamos smurtu - psichologiniu ar net fiziniu.

O Lietuvoje šiuo metu prieš kitaminčius praktikuojamas labai įkyrus, alinantis, nenutrūkstantis psichologinis smurtas. Kitaminčiai žmogų tol lesa, kol sulesa. Ar priverčia pabėgti. Ir tik naivūs jaunuoliai ir pensininkai dar ryžtasi atvirauti. Sakyti ne taip, kaip reikalauja viešoji elitinė opinija.

Puolimas

Kažkas internete jau šnypščia, jog „Bučiuoju. Rūta" laidos vedėjos dukra mokėsi Kinijoje. Suprask - orientacija į netinkamas šalis. Net gėda už tokį banalų puolimą. Iš pradžių užkliuvo Adrijaus gintariniai karoliai, o dabar jau iškniso ir jo „politinę veiklą". Mat A.Alminas, deklaracijoje nurodęs, kad turi tik 100 eurų santaupų, prieš Seimo rinkimus buvo įrašytas Taikos koalicijos (Darbo partijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir Žemaičių partijos) rinkiminiame sąraše. 88-uoju numeriu. Vaje, kaip baisu! Mat tame pačiame sąraše buvo ir Viktoras Uspaskichas bei Žilvinas Tratas.

Bet Plungės-Rietavo daugiamandatėje Taikos koalicija gavo tik 2,20 proc. O pačiuose Plateliuose - 2,24 proc. Plateliškiai pasirinko socdemus.

O ką apie Adrijaus pasisakymą TV laidoje, galvoja jo kaimynai? Anot vieno Platelių gyventojo, gerai pažįstančio ir Adrijų ir jo šeimą, abu Adrijaus tėvai - muzikantai, dirbantys muzikos mokykloje. Tikri savo krašto patriotai. Vaikinas esą, jei būtų reikalas, tikrai darytų, kaip reikia - gintų savo kraštą. Tik esą „biški" mintyse pasiklydęs", „nemoka išsireikšti". O dėl to, kad buvo Taikos koalicijooje - „tai čia vėjas, jis buvo Žemaičių partijoje, tik vėliau trijų partijų vadai prieš rinkimus apsijungė".

Tad plateliškiai, skirtingai nei komunikacijos specialistas Mykolas Katkus, reagavo visiškai ramiai į A.Almino pažiūras. O šit M.Katkus, matyt, įsivaizduoja, jog jei uždrausi ką nors kalbėti, tai tuo pačiu uždrausi ir taip galvoti. Matyt, jei uždraustum žodį „musė", jos savaime išnyktų. M.Katkus aiškiai nepasitiki Lietuvos visuomene. Matyt, mano, jog leidžiant per TV skleisti „netinkamas" pažiūras, visuomenė ištvirks. Jei tai yra pažangus, šiuolaikiškas mąstymas, tai koks tada yra viduramžiškas?

O grįžtant prie elito, jie savo vaikus, dar nebaigusius gimnazijų, neišklausiusius viso Lietuvos istorijos kurso, išsiunčia, išslapsto mokytis į užsienius. Kad ten švebeldžiuotų angliškai, prancūziškai. Tai didesnis cinizmas nei plateliškio žemaitiškas atvirumas.