Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nemano, kad artimiausiu metu Europos šalys gali bendru sutarimu nutraukti laiko sukiojimą. Anot jos, šiuo metu valstybių prioritetai yra skirti geopolitiniams klausimams.
„Tikrai šis klausimas šiandien nėra aptarinėjamas, tai nėra prioritetinis klausimas, turint omeny ir esamą geopolitinę situaciją. Todėl sunku pasakyti, kada visos šalys sutartų ir būtų galutinai atsisakyta bendro laiko sukiojimo“, – antradienį kalbėjo I. Segalovičienė.
Vis dėlto, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo, kad Lietuva šį laiko sukiojimo klausimą į darbotvarkę galėtų grąžinti, kai ši pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027-aisiais metais.
„Gal tos diskusijos vėl pakils į kitą lygį“, – teigė I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Europoje laikrodžių rodyklės bus persukamos viena valanda į priekį. Šviesusis paros metas prasidės anksčiau, o vakarai truks trumpiau.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, laikas keičiamas dukart per metus. To poreikis grindžiamas tuo, kad tai esą padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą
Vis tik, ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. 2019 m. Europos Parlamentas nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Visgi valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.
Pernai 60 EP narių iš įvairių šalių ir frakcijų pasirašė laišką, kurio adresatas – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Laišku Komisija buvo raginama greičiau spręsti šį klausimą.