Nori didesnių ligos išmokų

Jame rašoma, kad šiuo metu galiojantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (LMSDĮ) numato, jog Ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 proc. išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

„Nurodyta išmoka, 62,06 procento buvo mokama darbuotojams Covid -19 karantino metu. Gautoje iš Vyriausybės pažymoje teigiama, kad kovido karantinas Lietuvoje panaikintas nuo 2020 m. birželio 17 d.

Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija ne kartą kreipėsi į Seimo narius, kad ši išmoka būtų atstatyta, nes aukščiau nurodytame įstatyme išmoką galima mokėti iki 100 procentų. Tačiau ligos išmoka iki šiol neatstatyta ir mokama 62,06 procento."

Taip pat visuomenininkai pridėjo Seimo narės Ingos Ruginienės patarėjo Jurgio Valiukevičiaus atsakymą.

„Nesuprantu jūsų prašymo - šiuo metu žmogui realiai yra kompensuojamos 80 proc. pajamos tapus laikinai nedarbingu. Tačiau po Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos pravestos reformos, kai buvo buhalteriškai perkelti mokesčiai darbuotojams, šios kompensavimo sumos atitinkamai pasikeitė į 60,02 proc.. Tačiau iš esmės tai yra tie patys 80 proc. atlyginimo į rankas, tik nuo šių pajamų nėra mokami mokesčiai valstybei, tai ir rašoma, kad išmokama 60,02 proc. suma pagal paskutinių trijų mėnesių vidutinį atlyginimą", - rašoma atsakyme.

Tad ar yra dėl ko skųstis?

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Ignas Algirdas Dobrovolskas komentuoja:

„LMSDĮ nustatytos taisyklės taikomos visiems vienodai ir numato, kad visiems turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDF) lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo, darbingumo lygio nustatymo arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos."

Taip pat buvo akcentuota, kad LMSDĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ligos išmoka, mokama iš VSDF lėšų, yra lygi 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

„Bendruoju atveju mokėti didesnę ligos išmoka nenumatyta. LMSDĮ yra nustatytas minimalus ir maksimalus išmokos, kurią moka darbdavys, dydis ir jis sprendžia, kokio dydžio išmoką mokėti už pirmas dvi laikinojo nedarbingumo dienas. Tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija niekaip negali paveikti darbdavių mokamų išmokų dydžių", - patikslino I.A.Dobrovolskas.

Jis pabrėžė, kad nuostatos dėl ligos išmokos mokėjimo tiek iš darbdavio lėšų, tiek iš VSDF, galioja visiems asmenims. Be to, šios nuostatos nesusijusios su ekstremaliosios situacijos irkarantino laikotarpiu - šie dydžiai nebuvo nei didinami, nei mažinami. Tad pasibaigus ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui, nėra nuostatų, kurias būtų būtina atstatyti.

„Nuostata, apibrėžianti ligos išmokos, kurią moka darbdavys, dydį, iš esmės nebuvo tikslinama nuo 2002 m., o nuostata, įteisinanti ligos išmokos iš VSDF dydį, nebuvo tikslinama nuo 2015 m. (išskyrus pakeitimus, priimtus 2018 m. birželio 28 d., kuriais visi socialinio draudimo išmokų (ne tik ligos) dydžiai, įvertinus mokestinės reformos siūlymus (darbdavio įmokų dalis perkelta darbuotojui), buvo patikslinti, perskaičiuojant procentines išmokų išraiškas)", - apibendrino jis.