Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įžvelgė, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Buvusio poliklinikos vadovo procesas tęsiasi jau dešimtmetį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija praeitą ketvirtadienį nusprendė baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Kauno poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, o jo sūnus Gytis Obelienius - dėl bendrininkavimo kyšininkaujant, perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2015 m. balandį nuskambėjo žinia, kad Šilainių poliklinikos vadovas buvo dviem paroms sulaikytas. Jo sūnui už grotų teko praleisti apie mėnesį. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai.
2018 m. perduodama bylą teismui prokuratūra tvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą surinkta pakankamai duomenų, jog būtų galima įtarti, kad 2014 m. V.Obelienius, padedamas sūnaus, galimai provokavo duoti, susitarė ir pažadėjo priimti kyšį. Taip pat jis galimai priėmė dalį kyšio iš privačios bendrovės, teikiančios medicinos paslaugas.
Anot prokuratūros, nustatyta, kad V.Obelienius parinko bendrovę poliklinikos partneriu, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, pagal kurią poliklinikos specialistai teikė medicinos paslaugas bendrovės pacientams Kaune ir Kauno rajone, o poliklinikos pacientai būdavo nukreipiami išskirtinai į bendrovės padalinius.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad direktorius galimai susitarė su privačios bendrovės generaliniu direktoriumi, kad kiekvieną mėnesį gaus dalį sumos, kuri bendrovei pervedama iš Kauno teritorinės ligonių kasos.
2023 m. gruodį Kauno apylinkės teismas V.Obelienių ir jo sūnų išteisino, nes konstatavo, kad nė vieno susitikimo metu su kitu asmeniu dėl kyšio nesusitarė, neprovokavo ir neragino kyšio duoti ar padėti jį priimti. Ištyrus byloje esančius įrodymus nebuvo nustatyta, kokiu konkrečiu būdu G.Obelienius galėjo padėti ar padėjo daryti nusikalstamą veiką savo tėvui. Taip pat pripažinta, kad jiems taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos.
Kaip tuomet „Kauno dienai" aiškino V.Obelieniaus gynėjas advokatas Giedrius Danėlius, dviejų sveikatos įstaigų vadovai tarėsi, kaip realizuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo skatintas viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus gydymo įstaigos bendradarbiavimas, ir veikė įstaigų naudai ir interesams.
Vis tik pernai gegužę Kauno apygardos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus esančius įrodymus ir reikšmingas teisės aktų nuostatas, nesilaikant įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nusprendė abu vyrus pripažinti kaltais.
V.Obelieniui skirta 7381 eurų bauda, išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 868 eurai. G. Obelieniui skirta 3464 eurų bauda. Tuomet advokatas ir G.Obelienius pateikė kasacinius skundus.
LAT pranešė, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas padarė atitinkamus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nes analizavo ir vertino ne visus liudytojo parodymus, netikrino ir nepasisakė dėl kriminalinės žvalgybos faktinio pagrindo ir kokios priežastys lėmė ilgo jų taikymo laiką. Be to, iš nuosprendžio nėra aišku, kokius konkrečius V.Obelieniaus veiksmus teismas laikė kyšio reikalavimu, provokavimu ir kurie įrodymai tai pagrindžia, prie teismo nustatytų aplinkybių neišdėstytos ir kyšio priėmimo aplinkybės.
LAT teigimu, Kauno apygardos teismo nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes iš to, kaip jame atskleistos bendrininkams inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas ir kt.