Nuosprendis: už Lenino atvaizdą feisbuke paliko 700 eurų baudą - įžvelgė ir kėsinimąsi į valdymo tvarką

Aiškina apie švietėjišką tikslą

Buvusios asociacijos ,,Tarptautinės geros kaimynystės forumas" vienai iš steigėjų E.Švenčionienei antradienį teko nusivilti Kauno apylinkės teismo sprendimu, nes nebuvo panaikinta jai policijos skirta 700 eurų bauda už bolševikų partijos lyderio bei Tarybų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino atvaizdo paskelbimą feisbuke.

Kaip rašė „Elta", šių metų balandžio 22 dieną visuomenės veikėja socialiniame tinkle parašė: „Minėdami V.Lenino gimtadienį, mes tarybiniai žmonės, susiburdavome talkose, tai buvo ilgametė, prasminga tradicija.Šiandien istorikai skirtingai vertina Lenino asmenybę, vieniems jis proletariato vadas, kitiems didysis planetos globalistas, svajojęs apie visuotinę pasaulinę revoliuciją. Vis tik viena ryškiausių jo tezių „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis" šiandien įgauna kitą atspalvį. Žinios tai jėga, tačiau jau ne visiems prieinama. Mažinamas mokyklų tinklas, plinta neraštingumas, vis labiau jaučiame pašlijusios švietimo sistemos pasekmes".Kartu buvo įdėtas vieno ryškiausių Rusijos politikos veikėjų portretas.

Apie šį atvejį policijai panešė Žurnalistų etikos inspektorius. „Apdovanota" bauda E.Švenčionienė kreipėsi į teismą. Skundą pareiškėja grindė tuo, kad įrašą paskelbė švietėjiškais tikslais.

Vykstant bylos nagrinėjimui žurnalistams ji aiškino: „Man buvo ypatingai svarbu priminti visuomenei, kad mokytis visais laikais ir tada, kai šis žmogus vadovavo valstybei, ir šiandien, kai valstybės statusas yra kitas, kai yra kita santvarka. Tai už tą informaciją man yra paskirta bauda. Aš manau, kad tai yra neteisėta, tai informavimas visuomenės."

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą numatyta atsakomybė už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą, tačiau tai galima daryti muziejų veiklos, informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais.

Mato kryptingą demonstravimą

Kaip pranešė teismas, teisėja Vaida Baumilė atmetė visus E.Švenčionienės motyvus ir nustatė, kad administracinė atsakomybė jai buvo pritaikyta pagrįstai, nes jos veiksmai „negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip komunistinės simbolikos, totalitarinio režimo simbolio, siejamo su asmeniu įtvirtinusiu šį totalitarinį režimą, SSRS komunistų partijos nario - lyderio, vadovo atvaizdo demonstravimas".

„Tokio asmens atvaizdo su atitinkamu įrašu, reiškiančiu pasididžiavimą priešiškos valstybės istorijai, komunistų idėjoms (tradicijoms), rodymas prilygintinas sąmoningai atliktam viešam demonstravimui ir akivaizdžiai parodo pareiškėjos požiūrį į priešiškos Lietuvai valstybės komunistų partijos ideologiją. Šias aplinkybes taipogi įrodo ir tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jog šių simbolių demonstravimas nėra atsitiktinis, o, priešingai, yra kryptingas ir tyčinis. Todėl teismui nekilo abejonių, kad E.Švenčionienės veiksmuose yra tiesioginė tyčia veikti siekiant propaguoti komunistines idėjas, atvaizduoti totalitarinio režimo įkūrėją, kurstyti nesantaiką, skaldyti visuomenę dėl Lietuvoje vykdomos švietimo sistemos politikos, veikiant prieš tas vertybes, kurias pripažįsta ir puoselėja Lietuvos Respublika, tokiu būdu kėsinantis į nustatytą valdymo tvarką", - konstatuota teisėjos nutartyje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad vieša informacija turi būti teikiama visuomenei taip, jog taptų aišku, kas ir kodėl atitinkamą simbolį naudojo, teikiant informaciją neiškreipiamos objektyvios istorinės žinios ir pan.: „Tuo tarpu, šiuo nagrinėjamu atveju, tokioje faktinėje situacijoje - per V. Lenino gimimo dieną, tai nurodant būtent ir įraše šalia nuotraukos su įrašu, komunistinės simbolikos - SSRS komunistų partijos vadovo atvaizdo su atitinkamu V.Leniną šlovinančiu įrašu, kuriuo akivaizdžiai reiškiamas prielankumas SSRS komunistų partijos lyderio idėjoms, komunistinėms tradicijoms, bei pateikiama dezinformacija, skleidžiant klaidingą informaciją, apibūdinant V.Leniną išimtinai teigiamai, demonstravimas, ne tik, kad neduoda pagrindo išvadai apie edukacinį tikslą, bet savo esme ir paneigia tariamai esamus švietėjiškus tikslus bei rodo aktyvų siekį platinti komunistines idėjas, menkinti Lietuvoje vykdomą politiką švietimo srityje, didžiuojantis minėto komunistų partijos vadovo, įtvirtinusio totalitarinį režimą, idėjomis."

Žada eiti iki galo

Ši nutartis dar gali būti skundžiama. E.Švenčionienė „Vakaro žinioms" komentavo, kad būtinai paduos skundą: „Daug kartų nusileidome, neturėjome laiko, nenorėjome bylinėtis, atrodė kaip vaikų žaidimas. Bet jeigu valdžioje sėdi tie, kurie tokius žaidimus žaidžia, matyt, atėjo metas ir mums nueiti iki galo dėl tokio, atrodo, nekalto teksto. Jei reikės, pasieksime ir tarptautinį teismą. Taip perlenkta lazda, kad jau nebėra apie ką kalbėti. Jei žmonės bijo nuotraukos ir istorijos, tai jie galbūt gali turėti tam tikrų fobijų ar sutrikimų."

Ji stebėjosi, kad teisėja pabrėžė komunistinių idėjų platinimą: „Nuo kada švietimas yra komunistinė idėja? Manau, kad jis svarbus visiems žmonėms. Talka, pagalba vienas kitam - ar tai komunistinė ar bendražmogiška idėja? Mano tekste nieko nėra nei komunistiško, nei nekomunistiško. Drįstu priminti, kad Prancūzijoje Komunistų partija vykdo savo veiklą."

Moteris tvirtino, kad jaučiasi po padidinamuoju stiklu ir po dideliu presu, patiria mobingą. Ji priminė, kad Konstitucija draudžia persekioti už politines pažiūras.

„Teisme neklausė, bet nusprendė, kokios mano politinės pažiūros. O gal man patinka Norvegijos, Suomijos santvarkos? Teisėja kalba apie nuotrauką, bet visai nesigilino, kad švietėjiškais, informaciniais tikslais leidžiama iliustruoti vieną ar kitą straipsnį. Tai leidžiama žurnalistams. Kaip minėjau, už tai vieniems moka atlyginimus, o kitiems duoda baudas. Istorijos vadovėliai iliustruojami - matyt, turėtume visus nubausti. Įstatyme yra neatitikmuo", - svarstė E.Švenčionienė.

Ji pabrėžė, kad skatinimas mokytis - aktualu visiems, nes kuo tauta labiau išsilavinusi, tuo ji turi didesnį svorį tarptautinėje politinėje arenoje: „Kai Lietuvoje uždaromos mokyklos, tai galbūt jie mano komentarą įžvelgė kaip „politinio sosto" judinimą. Uždarome valstybines mokyklas ir tuo pačiu atveriame kelią privačių mokyklų tinklui. Ar nekeista? <...> Parašiau tik faktą."