Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo Kauno savivaldybės vadovų ir darbuotojų piktnaudžiavimo

Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, minėtas tyrimas pradėtas buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko suteiktos informacijos pagrindu.

2022 m. kovo mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tuometinio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. Šiliausko atžvilgiu dėl kyšininkavimo ir papirkimo. Šio tyrimo metu įtariamasis informavo, jog turi svarbios ir vertingos informacijos teisėsaugos pareigūnams, galinčios padėti atskleisti Kauno mieste galimai veikusios organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su įtariamojo atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

Anot prokuratūros, po kelių mėnesių V. Šiliauskas, prašydamas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pareigūnams pateikė paaiškinimus, išskirdamas galimus 36, jo manymu, piktnaudžiavimo atvejus. Prokuratūrai gavus šią informaciją, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro nutarimu 2023 m. kovą ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybėje buvo atskirtas į atskirą tyrimą.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kelios dešimtys liudytojų apklausų, specialistų tyrimai, gauta ir išanalizuota informacija, kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Šių metų gruodį apklausus V. Šiliauską kaip liudytoją, jis nurodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti anksčiau savo duotų parodymų“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, įvertinęs gautų duomenų visumą, konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Tai įvertintus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Šis prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Nuteistas kyšininkavimo byloje

ELTA primena, kad vasario 28 d. Apeliacinis teismas buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui kyšininkavimo byloje sugriežtino nuosprendį ir nutarė jam skirti realią 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo (Kauno apygardos teismo) sprendimą, kuriuo V. Šiliauskui už kyšininkavimą skirta piniginė bauda. Apeliacinio teismo manymu, vyras nubaustas per švelnia bausme, pašalinta asmenį lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad V. Šiliauskas pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Apeliacinis teismas nustatė, kad V. Šiliauskas prisipažino tik tada, kai buvo surinkti įrodymai.

Pasak teismo, V. Šiliausko nusikalstamas elgesys buvo ne atsitiktinis, o gerai suplanuotas. Būtent V. Šiliauskas buvo nusikaltimo iniciatorius ir nustatydavo, kada ir kokia pinigų suma turės būti jam pristatyta. Be to, buvo paimtas 260 000 eurų dydžio kyšis – 20 kartų didesnis kyšis nei numatytas minimalus dydis, už kurį asmuo baudžiamas išimtinai tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausme.

Teismo nuosprendžiu iš V. Šiliausko buvo konfiskuoti kratos metu rasti 240 tūkstančių 930 eurų ir bus išieškoti dar daugiau nei 19 tūkstančių eurų. Jie jau perduoti valstybei. Be to, V. Šiliauskui uždrausta 7 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigaliojo iš karto. Netukus po nuosprendžio V. Šiliauskas nuvyko į Kauno kalėjimą, kur iki šiol atlieka jam skirtą bausmę.

Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021–2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų. Anksčiau skelbta, kad kyšiai buvo imami už palankumą ateityje ir teisėtą veikimą, priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir „Autokaustos“ sutarčių vykdymu ir jų administravimu.

V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš J. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.

Apeliacinio teismo sprendimas šioje kyšininkavimo byloje buvo apskųstas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris gruodžio 11 d. nusprendė perduoti ją nagrinėti išplėstinei šio teismo septynių teisėjų kolegijai.