O siaube, žmonės turės daugiau pinigų!

Pasak LB, jei dalis antrosios pakopos dalyvių atsiimtų savo lėšas pirmiausia vartojimui, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų, bet iki 2028 m. pabaigos abu rodikliai galiausiai sugrįžtų prie makroekonomikos tendencijų, kurios buvo prognozuojamos iki siūlomų pakeitimų.

Anot LB analitikų, jei iš kaupimo pasitrauktų 60 proc. dalyvių, į šalies ekonomiką įplauktų apie 3,39 mlrd. eurų, iš kurių 2,37 mlrd. eurų būtų skirta vartojimui (BVP augimas padidėtų 1 proc., infliacija - 0,8 proc.)

Tuo metu sistemoje dalyvauti atsisakius 40 proc. kaupiančiųjų, į ekonomiką patektų 2,26 mlrd. eurų, iš kurių vartojimui būtų skirta 1,58 mlrd. eurų (BVP augimas didėtų 0,7 proc., infliacija - 0,5 proc.), o atsisakius 20 proc. - atitinkamai 1,13 mlrd. ir 0,79 mlrd. eurų (BVP augimas didėtų 0,4 proc., infliacija - 0,2 proc.)

Tiesa, LB analitikai teigia, kad didesnį susirūpinimą kelia pajamų pakaitinių normų scenarijų analizė - pagal Europos standartus ir dabar nedidelė norma toliau mažės, krentant gyventojų skaičiui ir toliau senėjant visuomenei.

„Antroji pakopa padeda stabilizuoti pajamų pakeitimo normas ilguoju laikotarpiu", - rašoma vertinime.

LB teigimu, atsiėmus lėšas iš antrosios pakopos, vidutinė pajamų pakeitimo norma priartės prie pirmosios pakopos pajamų pakeitimo normos.

„Demografinė situacija ir dalyvių pasitraukimas iš antrosios pakopos turės didesnį neigiamą poveikį mažas pajamas gaunančių asmenų pajamų pakeitimo normoms, nes šiai darbuotojų grupei pirmosios pakopos pensijų vertės sumažėjimas yra svarbesnis, nes jie gauna didesnę naudą iš valstybės subsidijos antrosios pakopos įmokoms", - teigiama LB publikacijoje.

Interviu su ekonomistu Romu Lazutka:

- Dėl antrosios pensijų pakopos - Lietuvos bankas teigia, kad leidimas žmonėms atsiimti dalį lėšų išaugintų infliaciją. Ar dėl to prekės ir paslaugos drastiškai brangtų?

- Lietuvos bankas propaguoja pensijų fondus ir nežinia, kokiais sumetimais. Jis nuolat kišasi į tą temą, nors Lietuvos banko įstatyme nėra jokių įpareigojimų užsiimti pensijomis. Jis turi prižiūrėti pensijų fondų valdymo įmonių investicijas, kaip investuojama, kad nebūtų pažeidžiami dalyvių interesai. O kokios bus pensijos ir panašiai, nėra banko rūpestis.

- O ką rodo Estijos pavyzdys?

- 2021, 2022 metais, kai buvo leista atsiimti pinigus, infliacija ten buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, kur pinigų niekas nepasiėmė. Įvairiai galima svarstyti, jeigu didelė dalis žmonių atsiims pinigus ir puls į parduotuves, tuomet šios pradės kelti kainas... Tačiau sunku numatyti žmonių elgesį, aš abejoju, ar žmonės, pasiėmę iš pensijų fondų pinigus, kad ir keletą tūkstančių, daugiau pirks bulvių ar varškės. Kas nors pirks ilgo vartojimo prekes, kažkas padėvėtą automobilį. Estijoje dažnai buvo pristatoma, kad žmonės pirko šaldytuvus, skalbykles. Tačiau tokios prekės yra importuojamos ir jų yra pakankamai. Maža tikimybė, kad jos brangtų.

Kita vertus, labai svarbu, ar žmonės pinigus atsiims iš karto ar palaipsniui. Valstybė planuodama reformą gali nesunkiai reguliuoti. Tarkime, per metų ketvirtį leidžia atsiimti tam tikrai daliai žmonių, kitą ketvirtį - dar daliai ir t.t. Galima ištęsti tą procesą per ilgą laiką, kad rinkos prisitaikytų.

Skaičiau Lietuvos banko vertinimus, kad gali padidėti paklausa ir kainos, tai ten nėra infliacijos padidėjimas reikšmingas. Jeigu žvelgtume į prognozes, to paties banko daromas, tai galima stebėti, kad prognozės nėra tiksliai spėjamos. Ateities prognozės paprastai nebūna tikslios.

Lietuvos bankas labai palaiko tą II pensijų pakopą ir neigiamų pasekmių įvertinimas yra kaip Vyriausybės sulaikymas nuo tokios reformos.

- Kiekvienoje reformoje yra ir neigiamų, ir teigiamų dalykų.

- Kai skaitome Lietuvos banko vertinimus, tai jis teigiamų dalykų nenumato. Juk žmonėms nori būti leidžiama atsiimti pinigus ne todėl, kad siekiama sukelti infliaciją, o todėl, kad tų žmonių problemos - didžiulės. Dalis žmonių negali susitaisyti dantų. Eilės norint pasidaryti sveikatos tyrimus. Kad ir noras nusipirkti tą pačią buitinę techniką. Kodėl tai yra blogybė? Juk tai žmonių gerovės padidinimas. Jeigu asmuo negali įpirkti skalbyklės, o senoji sugedo, tai puiku, kad žmogus galės ją nusipirkti.

Tai bankas ir turi vertinti, kokia gyventojų dalis, kokio pobūdžio problemas išsispręs pasiėmę tuos pinigus. Be ne. Teigiamo vertinimo nėra. Tai šališkas ir angažuotas vertinimas, tiesiog ieškoma problemų.

80 proc. žmonių palaiko valdžios norą leisti pasiimti pinigus. Tie žmonės, kuriems nereikia dabar pinigų, jie ir neims. O tie, kuriems reikia, pasiims. Juk žmonės turi įvairių paskolų, moka palūkanas, jiems gresia antstoliai. Jie išsispręs problemas.

Reikia vertinti pensijos reformos pliusus ir minusus. Ir tada pateikti rekomendacijas, kaip suvaldyti situaciją, tada būtų objektyvu. Manau, vertinimus turi daryti Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o bankas vis kišasi ir gąsdina, kad bus infliacija.

- Tai Estijoje po pensijų reformos nieko baisaus nenutiko?

- Estijos pensijų fondai per trejetą metų sugrįžo į buvusį lygį, t.y. dalis žmonių pasiėmė, bet kadangi didesnė dalis liko, toliau mokėjo, algos augo, nuo jų atskaitymai didėjo, taigi sukauptas turtas pensijų fonduose per trejetą metų atsikūrė. Tai ir Lietuvoje, matyt, taip būtų. Galiausiai jei jau būtų pavojus dėl kainų kilimo, nes žmonės masiškai atsiims pinigus, tą galima lengvai reguliuoti. Kaip minėjau, pavyzdžiui, kas ketvirtį atsiimtų tam tikras procentas dalyvių.

Beje, estai galėjo atsiimti visus pinigus, ką sukaupė, tik reikėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, o čia būtų atiduota ta dalis, kur žmonės patys įmokėjo. Juk didesnę dalį įmokėjo „Sodra" ir valstybės biudžetas, vadinasi, lietuviai pinigų atsiimtų mažiau.

Iš kitų tyrimų mes žinome, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų juodai dienai neturi pasidėję net 500-600 eurų, kas laikoma skurdo riba. Lietuvos bankas yra skelbęs, kad apie 80 proc. Lietuvos gyventojų neturi protingų santaupų netikėtoms išlaidoms. Neturi 3 mėnesių pajamų, tarkime, žmogus uždirba 2000 eurų, tai jis neturi 6000 eurų atsidėjęs. Žmonės gyvena įtampoje.

Kai tvarkaisi finansus, yra du svarbūs dalykai - palūkanos (investicinė grąža) ir likvidumas. Likvidumas reiškia, kad tu gali pasinaudoti tais pinigais, tarkime, asmuo turi paveldėjęs žemę ar garažą, bet jų negali panaudoti iš karto dantų gydymui ar automobilio remontui. Tu turi turėti pinigus po ranka. Dalis žmonių nori turėti pinigų grynaisiais, sutrikus bankų veiklai, internetui, elektros tiekimui.