1 nuotr.Lietuvos bankas bei Valstybės duomenų agentūra Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė šokiruojančią informaciją - nors mūsų algos ir pensijos, švelniai tariant, nėra ypatingos, maisto kainos pasiekė ES vidurkį.
Tačiau tik statistiškai, nes šiaip jau sunku sutikti, jog jo gerokai neviršija.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyr. ekonomistė Laura Mociūnaitė konstatavo, kad maisto kainos itin reikšmingai išaugo 2021-2022 m., tačiau esą pastaruosius dvejus metus beveik nesikeitė. Nepaisant to, nuo 2020 m. maisto produktai brango vidutiniškai 50 proc.
Pernai, lyginant su 2023-aisiais, labiausiai - 3-4 proc. - brango pieno produktai, vaisiai, aliejai bei riebalai.
„Maisto kainos šiuo metu siekia ES vidurkį, bet yra mažiausios tarp Baltijos šalių", - konstatavo ekonomistė, kurios teigimu, maistas labiausiai brango dėl „reikšmingai išaugusių sąnaudų".
Pasak L.Mociūnaitės, kai kurių prekių grupės kainomis gerokai lenkia ES vidurkį, o kai kurios vis dar atsilieka. Pavyzdžiui, pieno produktų kainos yra 17 proc. didesnės už ES vidurkį, tačiau mėsos tesiekia 80 proc. ES lygio. Negana to, anot jos, Europos Centrinis Bankas sako numatantis „tolesnį palaipsnį maisto kainų augimą, kuris buvo įprastas iki pandemijos".
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas stebėjosi, kodėl, „gyvai" apsilankant parduotuvėje, akivaizdu, kad kainos yra gerokai didesnės nei tos, kurios yra skelbiamos oficialiai. Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus atkirto, kad statistika negalima netikėti. Esą žmogus perka konkrečioje parduotuvėje, o Valstybės duomenų agentūra renka duomenis iš visos Lietuvos.
„Gal būtų pravartu turėti seminarą su Valstybės duomenų agentūra, kokiu būdu statistika surenkama", - vis dėlto pridūrė G.Šimkus.
Savo ruožtu Valstybės duomenų agentūros atstovė Daiva Jurelevičienė patikino, jog maisto kainų statistikai keliami griežti reikalavimai, todėl ji prašė nekvestionuoti statistikos.
