Pabradėje atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas: tai integrali šalies gynybos sistemos dalis

„Kontrmobilumas yra gynybos integrali dalis. Ir pats kontrmobilumas yra sisteminis, visa tai yra kombinuojama, tiek visi tie fiziniai barjerai – tiek drakono dantys, koncertina, sijos, gelžbetoniniai blokai, turiu omenyje ežiai su minomis kaip sistema su ugnies dengimu“, – renginio metu žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, akcentuodamas, kad kontrmobilumo parkai yra integrali gynybos sistemos dalis.

„Visas mūsų Lietuvos gynybos linijos planas, kurį mes prieš dvi savaites pristatėme, jis ir remiasi tokiu sisteminiu požiūriu, kur fiziniai barjerai yra integruojami kartu su ugnies dengimu“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat pažymi, kad didžioji dalis kontromobilumo stiprinimui suplanuotų lėšų bus skiriamos minavimo pajėgumo stiprinimui.

„Aišku, didžioji dalis viso to resurso, kurį mes planuojame sutelkti kontmobilumui – tų 600 mln. per 10 metų – dalis vis tiek eis į minavimo pajėgumą“, – patikino jis.

Politikas tvritino jau prieš dvejus metus akcentavęs tokių kontrmobilumo priemonių parkų poreikį. Visgi L. Kasčiūnas nenorėjo leistis į diskusijas, kodėl pirmasis toks parkas buvo įsteigtas tik dabar.

„Aš nebenoriu žiūrėti atgal ir kodėl tai nebuvo daroma. Aš žiūriu pirmyn – procesas prasidėjo, jis juda, gynybos finansavimas yra jau tokio lygio, kuris gali mums leisti šį pajėgumą stiprinti“, – pabrėžė ministras.

„Tai iš viso turėsime 27 parkus ir jau balandžio mėnesį turėsime įgiję pilną operacinį pajėgumą inžinerinių parkų“, – pabrėžė jis.

„Noriu pasidžiaugti, kad galų gale pamatėme realų kontrmobilumo priemonių parką. Tiek mūsų, tiek sąjungininkų kariškiai čia galės praktikuoti ir mokytis“, – ketvirtadienį parko pristatymo renginyje žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius.

Šis parkas įvairiomis inžinerinėmis priemonėmis, skirtomis vykdyti kontrmobilumo užduotis, bus pildomas nuolat. Tarp jų – kelio blokavimo elementai „drakono dantys“, surenkamieji „ežiai“, „ispaniški arkliai“.

„Noriu pabrėžti, kad šios kontrmobilumo priemonės yra pagamintos Lietuvoje. Mokesčių mokėtojų pinigai yra sumokėti mūsų šalies gamintojams ir jie lieka Lietuvoje. Tai gera žinia, kad gebame pasigaminti tokius dalykus“, – pažymėjo A. Pocius.

Iki kitų metų balandžio Lietuvos pasienio teritorijose ketinama įsteigti 27 tokius kontrmobilumo priemonių parkus. Visgi, kaip ketvirtadienį pabrėžė renginyje dalyvavęs kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, turint didesnį finansavimą, būtų galima kalbėti ir apie didesnį šių parkų įrengimo skaičių.

„Jeigu būtų didesnis Vyriausybės finansavimas, galėtume daugiau. Tačiau nepamirškime ir kitų svarbių dalykų – oro gynybos, jūrinių pajėgumų, sausumos pajėgumų. (...) Tai yra komplektas – dešimties metų vystymo planas“, – pabrėžė R. Vaikšnoras.

Pabradėje esančiame Generolo Silvestro Žukausko poligone ketvirtadienį buvo atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas.

Vyriausybės sprendimu iki kitų metų pabaigos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės keliuose, prietilčiuose ketinama sumontuoti rezervines kliūtis, o 9 tiltuose – konstrukcijas, skirtas sprogmenų pritvirtinimui.

Tuo metu iki 2027 m. pabaigos numatoma pietvakarinėje šalies dalyje atlikti maždaug 280 kilometrų melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo, atstatymo darbus iki pradinių techninių parametrų. Už tai būtų atsakingos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybės.

Taip pat iki 2027 m. gruodžio 31 d. kariuomenės nustatytose kelių atkarpose ketinama suformuoti medžių ruožus, įrengti kitas eismo saugumo užtikrinimo priemones.