1 nuotr.Seimo Audito komitetui pristatyta Valstybės kontrolės atlikto vertinimo ataskaita apie viešojo susisiekimo paslaugų kokybę. Deja, rezultatai nėra džiuginantys - net kraupoki.
Nuo 2023 m. liepos įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai sudarė sąlygas vežėjams laisvai ateiti į rinką, tačiau tai jų konkurencijos nepadidino, geresnės susisiekimo paslaugų kokybės keleiviams neužtikrino ir įtakos keleivių srautų didėjimui neturėjo.
Valstybė kompensuoja vežėjams negautas pajamas dėl įvairioms socialinėms grupėms taikomų tolimojo reguliaraus susisiekimo lengvatų. Tai atliekama neįsitikinus duomenų tikslumu. Dėl šių lengvatų vežėjams iš valstybės biudžeto buvo kompensuojama nuo 4,6 mln. (2021 m.) iki 9,8 mln. eurų (2023 m.).
2023 m. kompensacijų suma viršijo priešpandeminį lygį, nors lengvatinių bilietų buvo parduota milijonu mažiau (2023 m. parduota 2,1 mln. bilietų, 2019 m. - 3,1 mln., o kompensacijoms skirta 9,5 mln. Eur). Per šį laikotarpį vidutinė vieno keleivio pervežimo kaina išaugo daugiau nei 50 proc.
Augančių išlaidų priežastimi laikomos didėjančios bilietų kainos, tačiau nuo 2009 m. nei viena valstybės institucija nedalyvauja nustatant ar keičiant maksimalius vežimo paslaugų tarifus, nors nuo jų priklauso iš valstybės biudžeto kompensuojama važiavimo bilieto kaina.
Konkurencijos tarybai 2020 m. nustačius, kad sutartys su tolimojo susisiekimo vežėjais sudaromos nusižengiant konkurencingumą užtikrinančioms procedūroms, buvo inicijuoti tolimojo susisiekimo sistemos pokyčiai. Tačiau auditorių vertinimas atskleidė, kad pokyčiai didesnės vežėjų konkurencijos ir geresnio paslaugų prieinamumo neužtikrino - rinkoje vyrauja du stambūs vežėjai, kuriems tenkanti rinkos dalis išaugo nuo 43 proc. (2019 m.) iki 57 proc. (2023 m.).
Nors Kelių transporto kodekso pakeitimais siekta padidinti keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičių iki 6 milijonų per metus, šis skaičius 2023 m. tesiekė 4,8 mln., kaip ir metais anksčiau.
Lietuvoje tik 5,7 proc. gyventojų kelionėms po šalį renkasi viešąjį transportą, o tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis - 7,4 proc.), tačiau pirmauja pagal keliaujančiųjų automobiliais dalį (88 proc., o ES vidurkis - 72 proc.).
Viešosios keleivių vežimo paslaugos svarbios regionų plėtrai - jos užtikrina gyventojams prieigą prie kitų svarbių paslaugų, tokių, kaip švietimas ar sveikatos apsauga, ir suteikia galimybes pasiekti miestuose sutelktas darbo vietas.
Trečdalis apklaustų savivaldybių teigia, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. jų gyventojams viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumas pablogėjo, dalis šio susisiekimo maršrutų nėra aptarnaujami.
Taip pat nepasiruošta teikti viešąsias tolimojo susisiekimo paslaugas, kurios galėtų būti teikiamos ten, kur neteikiamos paslaugos komerciniais pagrindais.
