Palyginti su praėjusiais metais, eismo įvykių kelyje kiekis paaugo 3,2 proc.

Kelių policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas Jonas Davidonis mano, kad prie eismo įvykių mažinimo gali prisidėti visuomenės švietimas, pradedant nuo darželio iki darbo su tikslinėmis grupėmis ir informacijos teikimas per žiniasklaidos priemones. Anot jo, prie saugumo prevencijos turi prisidėti visos už eismo saugumą atsakingos institucijos – policija, „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija), Transporto saugos administracija, draudimo bendrovės, mokyklos ir kitos.

„Kalbėti galime labai daug. Bet patys eismo dalyviai taip pat turi būti sąmoningi, norėti važiuoti saugiai, jausti atsakomybę už kitus eismo dalyvius, netoleruoti nusižengimų. Vasarą, paskutinę jos savaitę, turėjome keletą žuvusių motociklų vairuotojų, kurie važiavo viršydami leidžiamą saugų greitį ir bandė atlikti lenkimo manevrą netinkamose vietose“, – teigia J. Davidonis.

Pasak J. Davidonio, startavus rudeniui pareigūnai taip pat fiksavo ir automobilį, kuris važiavo 224 km/h greičiu, kur galimas 90 km/h greitis. Yra ir grupuočių, kurios toleruoja chuliganišką ir pavojingą vairavimą.

Siekiant išvengti eismo įvykių – vilkikams nustatomas greičio limitas

Kadangi viena iš dažniausių eismo įvykių priežasčių – greičio viršijimas, siekiant nelaimingų atsitikimų prevencijos, „Girtekos“ vilkikams nustatytas 80 km/h saugaus greičio limitas, teigia „Girteka“ vairuotojų mokymo centro vadovė Karolina Žekaita. Tai leidžia užtikrinti vairuotojų ir aplinkinių saugumą greitkelyje.

„Vilkikas yra sunkiasvorė transporto priemonė, jos stabdymo laikas yra ilgesnis nei motociklo ar lengvojo automobilio, be to, vilkikai turi ribotas matomumo zonas. Pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai privalo į tai atsižvelgti eidami per kelią, kelio jie negali kirsti staiga. Dviratininkai, paspirtukininkai ir pėstieji turi judėti keliu prieš važiuojančias transporto priemones – kad būtų matomi iš priekio“, – aiškina K. Žekaita.

Specialistė taip pat pataria atsargiai lenkti vilkiką – prieš atliekant manevrą prisiminti, kas vairuotojo matomumas iš dešinės yra ribotas.

Taip pat įmonės specialistė primena, kad pagrindinė incidentų išvengti padedančių atšvaitų dėvėjimo taisyklė – pėsčiasis turi galvoti apie atvažiuojantį vairuotoją, ar šis pastebės jo segimą atšvaitą.

„Jei dėvimas juostinio tipo atšvaitas, jį reikia dėvėti ant dešinės rankos riešo arba dešinės kojos blauzdos, ties kelio riba. Jei dėvimas pakabinamas atšvaitas, jis turėtų būti dešinėje kūno pusėje, automobilio žibintų aukštyje, todėl pakabinamas atšvaitas turėtų švytuoti žmogaus kelių lygyje. Vaikams atšvaitą reikėtų tvirtinti ne bet kur, o suaugusio žmogaus kelių lygyje“, – kalba K. Žekaitė.

Planuoja atnaujinti rekordinį skaičių pėsčiųjų perėjų

Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidento Arnoldo Januškevičiaus  teigimu, negalią turinčių asmenų saugumas užtikrinamas ten, kur yra atnaujintos ar naujai nutiestos kelio dalys. Modernūs šaligatviai daromi užtikrinant, kad per juos lipantis negalią turintis asmuo neužkliūtų, nauji pėsčiųjų šviesoforai skleidžia specialius signalus, yra įrengtos nukreipiančios linijos, nurodančios akliesiems, kur eiti šaligatviu.

Bendrovės „Via Lietuva“ komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė nurodo, kad saugumą gerina visos eismo saugos inžinerinės priemonės ir sprendimai. Svarbu vykdyti pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų – infrastruktūros plėtrą: tiesti pėsčiųjų ir dviračių takus, modernizuoti pėsčiųjų perėjas. Saugų eismą didina į žiedines pertvarkytos ar rekonstruotos sankryžos, tvoros nuo laukinių gyvūnų, apsauginiai kelio atitvarai, apšvietimas.

Taip pat svarbios priemonės yra greičio mažinimo kalneliai, miesto vartai, greičio matuokliai. E. Nemanytės teigimu, inžinerinės eismo saugos priemonės diegiamos visų pirma įvertinus žūčių ar sužeidimų keliuose statistiką, incidentų keliuose pobūdį, išanalizavus kiekvienos priemonės efektyvumą.

„Via Lietuva“ šiemet visoje Lietuvoje planuoja įrengti ir atnaujinti rekordinį skaičių – 360 – pėsčiųjų perėjų. Perėjos bus modernizuotos, apšviestos. Taip pat ketinama įrengti daugiau nei 100 inžinerinės eismo saugos priemonių: sankryžų, tvorų, saugančių eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, apsauginių kelio atitvarų, greičio mažinimo kalnelių, salelių ir kt.

Iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų ir suremontuoti apie 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje. Tai – didžiausias darnaus judumo infrastruktūros plėtros tempas per pastarąjį dešimtmetį.

Atliekant valstybinės reikšmės kelių ruožų Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Klaipėda–Kretinga, Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas ir kt. kapitalinį remontą, šalia jų įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Nauji takai nusidrieks ir rekonstruojant kelių Vilnius–Polockas, Kaunas–Zapyškis–Šakiai, Vilnius–Utena, Švenčionys–Adutiškis, Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai ruožus. Šiais metais bus baigtas rekonstruoti apie 30 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Kuršių nerijoje.