1 nuotr.Tautiškai nusiteikęs jaunimas gruodžio 15 d. sostinėje surengė akciją, skirtą paminėti 1926 m. gruodį Kaune įvykdytą karinį perversmą, vėl atvedusį į valdžią pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną.
Akcijos organizatorių teigimu, jie siekė pabrėžti minėto perversmo svarbą ir reikšmę Lietuvai. Jaunuolių nuomone, jeigu kariuomenės padedamas A.Smetona nebūtų paėmęs valdžios, tikėtina, nebūtų išlikę ir Lietuvos Respublikos bei tautiškumu paremto ugdymo, kurį taikant tarpukario Lietuvoje išaugo būsimi partizanai, visuomenės veikėjai, kunigai.
Taip pat, pasak akcijos organizatorių, tai buvo proga priminti, kad jėga nušalintas prezidentas Kazys Grinius Lietuvoje atidarinėjo lenkiškas mokyklas, nors tuo pat metu Vilniaus kraštą okupavę lenkai lietuviškas mokyklas uždarinėjo ir lietuvybę persekiojo.
Jaunuolių teigimu, K.Grinius buvo linkęs plačiai taikyti amnestijas kaliniams, kurių per neilgai trukusį jo prezidentavimą buvo paleista apie 350 ir jų daugumą sudarė bolševikai. Nuverstajam prezidentui buvo prikištas siekis nebemokėti kunigams algų ir bandymas mažinti Lietuvos kariuomenę, nors tuo metu Vilniaus kraštas buvo lenkų rankose, o visai greta stiprėjo bolševikinė Rusija.
1926 m. perversmas įvykdytas Lietuvoje 1926 m. gruodžio 17 d., kurio metu nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas K. Grinius ir buvo įvestas autoritarinis režimas. A.Smetonos vaidmuo perversme yra ginčų objektas. Perversmas į valdžią atvedė nacionalistinę ir konservatyvią Lietuvos tautininkų partiją.
Antanas Smetona (1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr. - 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV) - Pirmosios Lietuvos Respublikos politikas, Prezidentas.
