Panevėžiui gresia virsti vaiduokliu?

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos sostinė gyventojų skaičiumi jau viršijo 1991-ųjų lygį (597 700). Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiemet sausį Vilniuje jau gyveno 607 404 gyventojai. Nors Kaunas ir Šiauliai dar nepasiekė 1991-aisiais čia gyvenusių skaičiaus, tačiau jie irgi auga. Kaune dabar gyvena 304 198 gyventojai, o Šiauliuose - 111 971 asmuo. Klaipėdiečių taip pat daugėja ir šiuo metu uostamiestyje gyvena 160 885 žmonės. O šit Panevėžys, 1991-aisiais turėjęs 131 200 gyventojų, pernai turėjo 86 599, o šiemet liko tik 85 774 panevėžiečiai. Kodėl Panevėžys nyksta?

"Smėlio dėžė"

Panevėžyje yra registruotos 10 759 įmonės ir įmonėlės, besiverčiančios metalo apdirbimu, automatika, pakuočių gamyba, mezgimu, tekstile, buitinėmis paslaugomis, vairavimo mokymu, automobilių taisymu ir t.t. Be to, nuo 2013 m. veikia ir Panevėžio laisvoji ekonominė zona (PLEZ), turinti gerą susisiekimą su didžiaisiais šalies miestais bei trimis tarptautiniais oro uostais. PLEZ veikia užsieniečių įmonės, gaminančios metalo konstrukcijas, užsiimančios mechaninių sistemų inžinerija, pakuočių, tekstilės gamyba. Viena įmonė, gaminanti automobilių dalis, yra įdarbinusi net 1165 darbuotojus.

Panevėžiečiai turi parengę ir miesto strateginio vystymosi planą iki 2027 m. Tačiau, kaip Lietuvoje įprasta, plane daug žodžių ir maža konkretumo. Nepaisant, jog prie Panevėžio veikia LEZ, o ir pačiame mieste darbuojasi daugybė įmonių, panevėžiečių užimtumas kasmet mažėja. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020 m. dirbo 41,3 tūkst. panevėžiečių, o pernai - tik 40,3 tūkst. Kai tuo tarpu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose gyventojų užimtumas kasmet auga. Kodėl toks skirtumas?

Dirbančiųjų mažėjimo priežastis vėlgi atskleidžia statistika. Lietuva sensta, bet Panevėžys sensta iš visų didžiųjų miestų greičiausiai. Lietuvos demografinio senatvės koeficiento vidurkis pernai buvo 140, o Vilniuje, nors jis irgi sensta, tik 101. Tad Vilnius pagal vilniečių amžių yra pats jaunatviškiausias Lietuvos miestas. Antroje vietoje pagal jaunatviškumą yra Klaipėda (130). Kaunas ir Šiauliai, turintys koeficientą 144, jau yra senesni už šalies vidurkį. Tačiau Panevėžys, turintis koeficientą 199, tarp didžiųjų miestų yra jau visiškas senukas. Tad nepaisant to, jog Panevėžio strateginiame plane numatyta tapti stipriausiu Šiaurės Rytų Europos robotikos centru ir skaitmeninių technologijų „smėlio dėže", mažai tikėtina, jog čia žais garbaus amžiaus pensininkai.

Man Panevėžyje patinka!

Panevėžio savivaldybės tarybos narė, 2009 ir 2010 m. pasaulio ir Europos dviračių treko čempionė, rekordininkė Simona KRUPECKAITĖ-LEOPOLD sakė, jog gal viena iš priežasčių, kodėl Panevėžys mažėja, yra ta, kad kituose didžiuosiuose miestuose yra daugiau įmonių, todėl ir daugiau darbo vietų. Bet jos nuomone, Panevėžys vis gražėja ir gyvenimas jame gerėja.

„O dėl emigracijos, - sakė S.Krupeckaitė-Leopold, - tai bent jau sporto aplinkoje, yra daug atvažiuojančių į Panevėžį, todėl negaliu sakyti, kad žmonės iš čia tik išvažiuoja. Turime sporto mokyklą su galimybe gyventi sporto bendrabutyje, tad sportui Panevėžys yra patrauklus miestas. O tų išvykimo priežasčių gali būti įvairių, bet manau, kad tai yra laikina.

Miestas gražėja, gerina gyvenimo sąlygas, o žmonės, aišku, daro savo pasirinkimus. Aišku, visada norisi, kad būtų daugiau ir geresnių darbo vietų, bet visa tai yra laikina. Taip, aš irgi esu atvykusi į Panevėžį iš kito miesto, bet likau Panevėžyje. Savivaldybė deda nemažai pastangų, kad visi galėtume čia geriau gyventi. Čia yra ką laisvalaikiu veikti. Užsukame ir į J.Miltinio dramos teatrą, ir į Stasio Eidrigevičiaus muziejų. Man Panevėžys labai patinka, nes jis pakankamai mažas ir kompaktiškas miestas. Galime keliauti ir pėsti, dviračiais ar viešuoju transportu. Nesu susidūrusi su statistika, bet manau, kad Panevėžyje ir į vaikų darželius lengviau patekti nei, pavyzdžiui, Vilniuje. Ir mokyklą gali pasirinkti lengviau. Mes Panevėžyje su mažesniais iššūkiais dėl vaikų užimtumo susiduriame nei kiti didieji miestai".

Dar vienas pliusas - Panevėžyje gali įsigyti tokios pačios kvadratūros būstą net 4 kartus pigiau nei Vilniuje, 3 kartus pigiau nei Kaune ar Klaipėdoje ir dvigubai pigiau nei Šiauliuose.

Komentuoja tikras panevėžietis, buvęs Seimo narys Povilas Urbšys:

Žmogaus gyvenime yra labai svarbus santykis su aplinka, artimaisiais, su tave supančiais žmonėmis. Bet daliai žmonių ne tokie santykiai yra svarbiausi, bet svarbiausia kuo daugiau įsisavinti Europos Sąjungos pinigų, kiek galima daugiau prikloti trinkelių ir padaryti mieste tam tikras oazes, kur žmogus galėtų praleisti laisvalaikį. Esą tai ir padarys miestą patrauklų.

Gal būtent dėl tokio požiūrio Panevėžys ir tapo iš didžiųjų miestų labiausiai senstantis? Tiek milijonų ES lėšų į Panevėžį atėjo, o galutinis rezultatas atvirkštinis. Žmogus juk negyvena vien tik sutvarkyta Laisvės aikšte ar Nevėžio senvage, ar dėl šviečiančio fontano. Žmogui reikia ir darbo mylimo, iš kurio galėtų ne tik egzistuoti, bet ir normaliai pragyventi. O pasirodo, kad tos ES investicijos nedavė tokio rezultato.

Ir tai ne vien Panevėžio problema, tai visos Lietuvos problema. Anksčiau rengiant investicinius projektus, buvo labai svarbus klausimas, kiek tai sukurs darbo vietų. O dabar negirdžiu, kad apie tai būtų kalbama. Dabar valdžia kuria sau fasadą, kad šalia to fasado gražiai atrodytų. Ir daliai žmonių to užtenka - tų trinkelių. Kam užtenka, tie ir lieka Panevėžyje, bet tas jaunas žmogus, kuris nori truputėlį daugiau, kuris pamatęs pasaulio, jis vis dėlto nori kurti savo ateitį ten, kur jis mato ne tik tam tikras atskiras išpuoselėtas miesto zonas poilsiui, bet kur jis bus gerbiamas ir kaip žmogus. Juk iš Lietuvos emigruojantys nurodo ne tik ekonomines priežastis, bet ir pagarbos žmogui trūkumą. Nes žmonės, kurie kažkuo nepatenkinti, yra valdžios traktuojami kaip vaikščiojančios problemos. Esą mes, valdžia, miestą puošiame, o jūs, nedėkingieji, tik apie problemas kalbate..

Panevėžys vienu metu buvo atsidūręs tarp dviejų skirtingų vertybinių krantų. Viename - legendinis J.Miltinio dramos teatras ir šį traukos židinį apsupusi inteligentija. O kitame krante - Lietuvoje bene žiauriausia „tulpinių" gauja. Miltinis prieš „tulpinį". Teatras buvo atsvara tam brutalumui, tačiau to nepakako. Iki šiol panevėžiečiai žino kritiško žodžio kainą, kaip ir banditų laikais žinojo, kad už žodį atsakys kaip už daiktą. Todėl tyli. Arba išvažiuoja.

Matome sutvarkyta senvagę. Bet senvagės vanduo yra stovintis.

Istorinė aura

Anot urbanistikos istorikų, miestui reikalinga istorinė aura. Trakai, Vilnius, Kaunas turi pilis. Kernavė, Veliuona - piliakalnius. Šiauliai - Saulės mūšį, Biržai ir Kėdainiai - kunigaikščius Radvilas. Plungė ir Rietavas - kunigaikščius Oginskius. Klaipėda (Mėmelis) - jūrą ir gotiką. Mažasis Joniškėlis - XIX a. kultūros ir lietuvybės židinys su švietėjo Karpio dvaru ir Gabriele Petkevičaite-Bite istoriškai yra iškilesnis už Joniškio miestą. Nors pastarasis yra rajono centras. Varniai, Kražiai, Telšiai, Kretinga, Šiluva turi stiprią katalikybės ar žemaičių kovų su Livonijos ordinu aurą.

O šit Panevėžys neturi itin seno istorinio akcento. Pirmą kartą paminėtas tik 1503 m. Dar viena iš Panevėžio specifikų - iš devynių merų tik vienas buvo gimęs Panevėžyje, o kiti aštuoni - atvykę. Tiesa, tokią pačią „bėdą" turi ir Vilnius. Be to, iš devynių Panevėžio merų trys nuteisti už sukčiavimą. Tiesa, vieno mero nuosprendis dar neįsiteisėjęs.