Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Įgyvendinti siūlymai padės tautinių bendrijų mokyklų bendruomenėms labiau ir aktyviau integruotis į visuomenę, sudarys palankesnes sąlygas dar tvirčiau išmokti valstybinę kalbą. O tai atveria ir daugiau mokymosi, studijų ir darbo karjeros galimybių“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Įstatymo pakeitimais siūloma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose skirti daugiau valandų ugdymui lietuvių kalba. Numatoma, kad nuo kitų metų rugsėjo 1 d. ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.
„Taip vaikams būtų sudaromos tinkamos sąlygos ankstyvame amžiuje įgyti lietuvių kalbos pagrindų. Tam pritarė bemaž visi diskusijose dalyvavę tautinių bendrijų atstovai, konstatavę, kad į pirmą klasę tautinių bendrijų mokiniai ateina per mažai mokėdami valstybinę kalbą“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Taip pat siekiama didinti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų pradinėse klasėse skaičių. Ministerijos duomenimis, šiuo metu tautinių mažumų mokyklų pirmokai turi 4 šio dalyko pamokas per savaitę, o vyresni vaikai – po 5 pamokas per savaitę.
„Palyginti: mokyklose lietuvių mokomąja kalba pirmokams skiriama po 8 val., o kitose klasėse – po 7 val. per savaitę. Per visą pradinio ugdymo laikotarpį pamokų skirtumas tarp lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų sudaro 350 val., o tai yra beveik pusantrų metų skirtumas“, – rašoma ministerijos pranešime.
„Svarbu, kad lietuvių kalbos pamokų skaičius nėra didinamas gimtosios kalbos sąskaita – gimtajai kalbai skiriamos valandos nėra mažinamos“, – pabrėžia ministrė.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nuo kitų mokslo metų lietuvių kalba dėstyti visuomeninio, gamtamokslio, technologinio ugdymo ir matematikos disciplinas.
„Įstatymu taip pat įteisinama, kad Lietuvoje negalėtų būti vykdomos užsienio valstybių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, švietimo programos“, – praneša ŠMSM.
Numatoma, kad šie pakeitimai įsigaliotų ne anksčiau nei nuo kitų metų rugsėjo. Įstatymo pakeitimo projektas paskelbtas galutiniam derinimui, po to bus teikiamas Vyriausybei bei Seimui.