1 nuotr.Prezidentūrai keliant klausimus dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo nebefinansuoti naujai į Lietuvą atvykusių ukrainiečių studijų, parlamentarai mano, kad šis žingsnis yra racionalus.
„Į studijas priimame ne pagal tautybę ar šalių situaciją, o pagal pasirengimą. Aukštasis mokslas yra tiems, kurie gali tą daryti. Finansavimas, ne visai atsižvelgiant į pasirengimą, pirmaisiais ar antraisiais karo metais galėjo būti toleruotinas. Tačiau dabar, griežtėjant reikalavimams mūsų šalies jaunuoliams, yra teisinga sudaryti vienodas galimybes visiems“, – Eltai pirmadienį teigė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
„Neįžvelgiu kažko nukreipto prieš ukrainiečius – kai buvo bėda, padėjome, bet šiuo metu karas mus įvėlė į rutiną. Kadangi universitetai turi autonomiją, jie gali taikyti įvairias programas. Galimybių studijuoti tikrai yra, tiesiog reikia jų ieškoti. Tie, kurie gyvena Lietuvoje, tikrai turi galimybę sužinoti sąlygas ir stoti per bendrąją priėmimo sistemą“, – sakė opozicijos atstovė.
Apie Lietuvoje esančias galimybes taip pat antrina buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Visgi, parlamentarės teigimu, bendradarbiauti su Ukrainos aukštosiomis mokyklomis yra būtina.
„Lietuvoje galimybių tikrai yra daug, ukrainiečiams aukštosios mokyklos siūlo įvairias stipendijas, nemokamus bendrabučius. Man šis sprendimas atrodo racionalus“, – Eltai pabrėžė konservatorė.
„Visgi svarbu suprasti, kad reikia koordinuotis ir su Ukraina. Visose šalyse veikia aukštojo mokslo sistemos. Ukrainoje taip pat veikia universitetai ir kitos mokyklos, kurios turi kažkaip išsilaikyti pačios ir išlaikyti turimus dėstytojus“, – pažymėjo ji.
Savo ruožtu Prezidentūrai toks ministerijos sprendimas kelia klausimų. Pasak šalies vadovo patarėjo Pauliaus Baltoko, dėl naujai į Lietuvą atvyksiančių ukrainiečių jaunuolių yra svarbu turėti valstybinį sprendimą.
„Ne iki galo yra aišku, kas taip pasikeitė, kad reikėjo panaikinti dalį paramos. Iš vienos pusės, ukrainiečiams yra padaryta tai, ko niekas kitas neturi – galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą baigusiems Lietuvos mokyklas. Iš kitos pusės, jei būtų naujai atvykusiųjų, tai nebeturime valstybinio sprendimo. Aukštosioms mokykloms yra palikta laisvė galvoti apie kažkokias paramos formas. Šioje vietoje gali kilti daugiau nesusipratimų, nes viena aukštoji mokykla rems pusę studijų kainos, kita visą, o dar kita visai nerems“, – Eltai aiškino prezidento patarėjas.
„Nemažinti paramos Ukrainai yra labiau principo klausimas. (...) Turime visomis išgalėmis pagelbėti ukrainiečiams“, – pridūrė P. Baltokas.
Ministerija: parama teikiama nuo pat karo Ukrainoje pradžios
ŠMSM teigimu, įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams, nuo šiol ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, pretenduoti į aukštąsias mokyklas gali per bendrąją priėmimo sistemą.
„Ministerija ir Vyriausybė ukrainiečių pabėgėliams paramą teikia nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. (...) Nuo 2024 metų ukrainiečiams sudarytos sąlygos pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose tokiomis pačiomis teisėmis kaip Lietuvos piliečiams“, – rašoma Eltai perduotame komentare.
Anot ministerijos, atsižvelgus į sunkumus, su kuriais ukrainiečiai susiduria Lietuvoje, šiemet jie dar atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.
„Nelaikiusiesiems šio brandos egzamino konkursinis balas skaičiuojamas iš metinio pažymio, o laikiusiesiems mokyklinį brandos egzaminą – imamas jo įvertinimas“, – aiškinama komentare.
Kaip pažymi ministerija, 2022–2023 metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas priimtiems Ukrainos studentams studijų kaina bus kompensuojama ir toliau.
Savo ruožtu aukštosios mokyklos teikia papildomą finansinę paramą – dengia studijų kainą, moka tikslines stipendijas, nemokamai apgyvendina bendrabučiuose – ir naujai atvykusiems ukrainiečiams
„Tai pačių aukštųjų mokyklų pasirinkimas, jo ministerija neriboja“, – tikino ŠMSM.
Ministerija tvirtina, kad 2022 metais Ukrainos studentų paramai – stipendijoms mokėti, daliniam studijų kainų kompensavimui, laikinam apgyvendinimui – iš ŠMSM asignavimų skirta 2,2 mln. eurų. Praėjusiais metais – 5 mln. eurų, o šiemet – daugiau kaip 4 mln. eurų.
Be to, šiais metais planuojama skirti daugiau kaip 60 mln. eurų iš Ukrainos atvykusių vaikų ir mokinių ugdymui darželiuose ir mokyklose.
