Patriotai eitynėmis priminė, kam priklauso Lietuva

Prieš renginį organizatoriai akcentavo, kad privalu švęsti ir minėti Lietuvos valstybės atkūrimą, privalu budinti lietuvių tautinę dvasią, pabrėžti tautos išsaugojimo svarbą. Ypač, pasak jų, tai aktualu tapo dabar, kai svetimšaliai beveik užėmė mūsų miestus, kai vaikščiojant Vilniaus ir kitų didmiesčių gatvėmis kartais galima pasijusti kaip ne Lietuvoje, nes lietuvių kalbos mažai begirdėti, o ant vitrinų lietuviškų užrašų irgi labai mažėja.

Akcijos vietoje sutiktas visuomenininkas Raimondas Šimaitis teigė nusivylęs miestiečių pasyvumu ir apatija (į eitynes susirinko apie 30 žmonių), tačiau paatviravo, kad būtent šią akciją pasirinko dėl jos tautinės idėjos.

„Pas tuos, kurie rengia pasivaikščiojimą su deglais, nebeinu po to, kai jie per Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui skirtą renginį žygiavo su skanduotėmis apie Ukrainą, - prisiminė R.Šimaitis. - Pats esu vežęs daiktus į Ukrainos frontą, sutinku, kad kovojančiai šaliai reikia padėti, tačiau tai nereiškia, kad turime išsižadėti savo tautinio identiteto ir menkinti savo istorinį palikimą. Juolab kad, jeigu ne tikrieji šalies patriotai, tai šiandien nebūtų ir ukrainiečiams padedančios Lietuvos."

Atkreipė visuomenininkas dėmesį ir į dar vieną svarbų momentą.

„Vienas akcijos plakatų yra su užrašu „Lietuva lietuviams". Pastaraisiais metais šiam šūkiui bandoma priskirti visokias neigiamas reikšmes, tačiau kodėl niekas jokių priekaištų neturi Izraeliui? Juk ten frazė „Izraelis izraliečiams" yra ne eitynių lozungas, o šalies vykdoma politika. Mūsų politikieriams trūksta politinės valios? - retorinį klausimą uždavė R.Šimaitis. - Beje, kalbant apie pastarąją, jos akivaizdus trūkumas ne tik leido sumenkinti žodžių „tautiškumas" ar „patriotizmas" reikšmę, bet ir atvėrė šalies sienas visiems iš eilės. Valstybės saugumo departamentas neslepia, kad nespėja sukontroliuoti visų atvykėlių, todėl nereikėtų nustebti, jeigu netrukus sulauksime įvykių kaip Prancūzijoje ar Švedijoje."

Vienas iš akcijos organizatorių - Simonas - ryte dar spėjęs sudalyvauti analogiškose eitynėse Kaune, sutiko su R.Šimaičio nuomone.

„Politinės valios trūkumas lėmė ne tik neribotą imigrantų antplūdį, bet ir tai, kad jie, skirtingai nuo kitų pasaulio šalių, nėra verčiamo mokytis valstybinės kalbos, todėl ją vis rečiau galima išgirsti. Ypač - aptarnavimo ir paslaugų sferoje. Ir dar labiau neramina, kad daliai visuomenės tai atrodo visiškai normalu, - nemalonią tiesą priminė jaunas vyras. - Manyčiau, kad tai tiesiogiai susiję su tuo, jog lietuvybė, lietuviškumas, tautiškumas ir patriotiškumas - kertiniai „akmenys" ant kurių susikūrė ir laikėsi Lietuvos valstybė, sąmoningai ir tikslingai yra niekinami bei tampa patyčių objektu. Žmonės bijo išsakyti ką galvoja, bijo iškelti savo, o ne kitos šalies, vėliavą, giedoti savo valstybės tautinę giesmę. Nes, neduokdie, pamatys kaimynai, arba dar blogai, viršininkai ir tada, kadangi toks elgesys neatitinka valdžios „partinės linijos", gali sulaukti neigiamų pasekmių".

Minėta aplinkybė, pasak Simono, galėjo prisidėti prie to, jog susirinko nelabai daug eisenos dalyvių.

„Bet jie susirinko. Ir, kaip matome, atėjo ne tik jaunimas, bet ir tėvai su vaikais. Tai suteikia vilties, kad tautinė idėja dar gyva, o jeigu dar valdžia, užuot tautiškumą, mūsų, lietuvišką, istorinį, marginalizavusi, pradės jį skatinti, situacija tikrai ims keistis į gerą. Jeigu patriotinis ugdymas taps prioritetu, Lietuvoje dar gali užaugti nauja, savo šalį ir jos istorinį identitetą mylinti, tauta. O mūsų eisenos tikslas buvo pasiųsti atitinkamą žinią ir mes tai padarėme", - apibendrino Simonas.

Įdomus momentas - nors eitynės buvo patriotinės, skirtingai nuo panašių ankstesnių akcijų, nepatekintų jomis neatsirado. Ir policijos ekipažų buvo tik du - tiek, kiek reikėjo palydėti žygiuojančius.