Pensininkai skursta, bet sukčiams atiduoda tūkstančius

Aišku, yra pensininkų, visai neturinčių santaupų, išleidžiančių pinigus vaistams, besimaitinančių kruopomis ir vos sugebančių išsiversti iki pensijų mokėjimo dienos. Tokie žmonės neįdomūs ir sukčiams, tačiau, sprendžiant iš išviliotų sumų, kurias aferistams atidavė patiklūs mūsiškiai pensininkai, gal tikrai gyvename geriau nei aimanuojame?

Įprotis taupyti

Žmonės, gimę ir augę pokario nepritekliuje ar deficito laikais, moka taupyti. Jie dešimtmečius remontuodavo pagal paskyrą gautą „Moskvičių", už taloną nusipirktą šaldytuvą, nes sunku buvo įsigyti naujų daiktų. Žmonės taupydavo rūbus, batus, įsigytus „pagal blatą". Vyresni įpratę taupyti laidotuvėms, „juodai dienai", anūkų, proanūkų dovanoms. Vyresni linkę kaupti maisto atsargas - virti uogienes, marinuoti daržoves, grybus ir t.t. Taip pat pensininkams pasitaiko praturtėti pardavus užmiesčio sodą, kurio dėl sveikatos jau neįstengia prižiūrėti. Ar paveldėjus tėviškėje kelis žemės hektarus ir juos pardavus. Kai kam pinigų atsiunčia ir vaikai, išvykę gyventi į užsienius.

Tačiau kartais visą tą sunkiai sukauptą gėrį patiklus senukas atiduoda sukčiui. Žmonės šiemet buvo apgaudinėjami internetu perkant neegzistuojančias prekes, investuojat į neegzistuojančius projektus, o daugiausia - vis dar apgaudinėjant telefonu, įskaitant ir SMS žinutes.

Vien gruodžio mėnesį 1938 m. gimęs vilnietis atidavė 19 654 Eur sukčiams, prisistačiusiems kompanijos „Google" atstovais. Dar viena vilnietė, gimusi 1955 m., „policijai" paliepus, atidavė 10 tūkst. Eur „policijos" nurodytam nepažįstamam asmeniui. O Šalčininkuose gyvenanti, 1953 m. gimusi pensininkė atidavė apgavikams 18 tūkst. Eur.

Kai visuomenė išgirsta apie tokias sumas, ima galvoti, kad visi pensininkai puikiai gyvena ir be reikalo aimanuoja, kad jų menkos pensijos. O kaip yra iš tikrųjų?

Apgauna ir jaunus

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovas Kęstutis MAKARAVIČIUS atsakė nežinantis, kiek pensininkų iš tikrųjų skursta, bet, anot jo, senoji karta yra kitokia nei jaunesni.

„Ta senoji karta, - aiškino K.Makaravičius, - ji mokėjo taupyti, sukaupė atitinkamus pinigus, todėl kartais tampa sukčių grobiu. Tenka susidurti ir su labai neturtingais pensininkais. Bet vis tiek jauni žmonės labiau gyvena tik šia diena, o senesni taupo. Tas taupumas jau yra kažkaip įdiegtas į pasąmonę.

Man labai keista - nuolat viešinami tie sukčiavimo variantai, bet vis vien kažkas ant sukčių kabliuko pakliūna. Ir ne tik pensininkai. Toli gražu. Žinau viena moteriškę, kuriai dar toli iki pensijos, bet irgi beveik pakliuvo."

Gal vyresnio amžiaus žmonės, užaugę ankstesnėje santvarkoje, yra labiau bendruomeniški, patiklūs, todėl sukčiams - lengvesnis grobis?

„Gali būti ir taip, - svarstė K.Makaravičius, - bet sunku čia būtų rasti kažkokį bendrą vardiklį. Tie, kurie ketina apgauti, irgi yra pakankamai žmonių psichologiją įvaldę, sugeba iš pirmų žodžių suprasti, kaip geriau paveikti. Ir kompiuterinis raštingumas niekuo dėtas. Jeigu sukčius sugeba įtikinti, joks kompiuterinis raštingumas nepadės."

Kai žmogus dalyvauja bendruomenės veikloje, yra daugiau šansų sužinoti ir apie sukčius. Ar daug senjorų dalyvauja Pagyvenusių žmonių asociacijos veikloje. Anot K.Makaravičiaus, asociacijoje yra 92 padaliniai, vieni yra hyperaktyvūs, per savaitę suorganizuoja ir du renginius, o yra ir tokių padalinių, kurie statistiškai yra, bet tuo ir baigiasi, nes veiklos nėra.

Aktyviausi padaliniai visai ne sostinėje, bet Kėdainiuose, Klaipėdoje, Baisogaloje, Ukmergėje. Pas juos kiekvieną savaitę vyksta kokie nors renginiai. Čia, aišku, nuo vadovo priklauso, nes reikia suburti kolektyvą, reikia liepsnelę kažkaip įžiebti. Tie visuomeniniai kolektyvai net savo pinigėlius leidžia įgarsinimo aparatūrai, vienodai aprangai nusipirkti. Žmonės patys pinigų susimeta iš savo santaupų. Tad ir vyresni žmonės gali įdomiai ir aktyviai gyventi, tik jiems reikalingas kažkoks vedlys, lyderis, kad žmones suburtų, liepsnelę įžiebtų.

Komentuoja gimnastikos ir aerobikos trenerė sporto klubo "Joana" vadovė Joana Bartaškienė:

Šiuo metu klube sportuoja du šimtai moterų, tarp jų turime 85-ias šokančias moteris su gražiausiomis aprangomis, kurios šoka įvairiuose pasirodymuose, yra kviečiamos į įvairius renginius. Visur mus kviečia, nors yra moterų, kurių amžius - 70 plius, o dvi moterys yra 86-erių, bet dar šoka. Ir žinokite, mano visos moterys, kai prieš 26-erius metus pradėjau treniruoti tik auksinį amžių, yra energingos ir pasitempusios. Įskaitant ir mane, nes man po mėnesio bus 75-eri metai, o aš esu viena jauniausių.

Aš turiu moterų, kurios, būdamos 80-erių metų, dar valdo milijoninių apsukų įmones, o visos kitos - buvusios daktarės ar šlavėjos - dabar mes visos suvienodėjusios, visos lygios, užimtos, visos sistemingai treniruojamės. Mano moterys eina ir paplaukioti į baseinus, ir į paskaitėles, ir į koncertus. Rengiame visokius baliukus, važinėjame į ekskursijas. Pensininkai dabar gyvena kitaip nei anksčiau. Viskas dabar kitaip ir mes, auksinio amžiaus žmonės, esame bent 20 metų jaunesni nei anksčiau. Kai dabar sako, kad 60 plius metų jau yra senjorai, tai aš kaip tik vakar parašiau - kokie jūs senjorai? Jūs tik subrendęs jaunimas!

Aišku, yra pensininkų, kurie amžinai skundžiasi. Nieko jie ne vargšai. Vieni dirbo, stengėsi, o kiti - ką? Iš pašalpų gyveno ar kur nors girtuokliavo, ar kur nors sėdėjo, tai nereikia norėti, kad visi gerai gyventų. Nežinau, yra turbūt tokia žmonių rūšis, kur net kad ir gerai gyvena, turbūt yra įpratę dejuoti - esą geriau padejuosiu! O mano draugės visos pozityvios, viskas joms gerai, susitaupo ir kelionėms.

Nesiskundžiame, tik sakome, kad Dieve duok, jog taika būtų, nes geriau niekas kaip dabar mes gyvename, negyveno. Nei mūsų tėvai, nei mūsų protėviai - niekas! Ir niekas anksčiau mūsų amžiaus sulaukę taip gerai, kaip dabar senjorai atrodo, tikrai neatrodė. Vien koks būrys šaunių moterų pas mane treniruojasi. Kaip mano vyras sako, „tai tavo lialkos". Jau dešimt metų vakarėlius su jomis rengiu, tai anksčiau pradėjau rengti vakarėlius su 80 moterų, o dabar jau turime apie 120 dalyvių. Apsirengiame gražiai, pasipuošiame visokiais papuošalais, apsiauname aukštakulnius. Jaunimui tik patylėt, ką mes sugalvojame per savo renginius!

Ar mano moterys yra nukentėjusios nuo telefoninių ar kitokių sukčių? Matote, mano moterys protingos, ką sužino, tarpusavyje pasidalina. Turime kambarį, kur po užsiėmimų geriame kavą, tai moterys tarpusavyje pasidalina informacija. Mano draugės yra atsargios, viskuo domisi, todėl nesileidžia apgaunamos.