Per „atostogas" suklumpa ir pozityviausiai įvertinti kaliniai

Teko šviesti rentgenu

Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) informavo, kad narkotines medžiagas į šalies laisvės atėmimo vietas bandoma įnešti vis išradingesniais būdais. Pastaruoju metu fiksuoti du atvejai, kai nuteistieji kvaišalus į kalėjimą vėl bandė įsinešti kūno ertmėse.

Spalio 7 dieną LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, gavę išankstinės informacijos, patikrino iš trijų dienų trumpalaikės išvykos grįžtantį 43 metų nuteistąjį, kuris, turimais duomenimis, į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą galėjo neštis karfentanilio. Informacija pasitvirtino - tikrinimo metu vyras prisipažino, kad išangėje nešasi du paketus su psichotropinėmis medžiagomis. Bendras jų svoris siekė apie 30 gramų.

Kitą dieną Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros skyriuje kilo įtarimas, kad 41 metų suimtoji savo kūno ertmėse gali turėti narkotinių medžiagų. Moteris buvo konvojuota į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Rentgeno patalpose pas ją rastas paketas su galimai narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis.

Nesusilaiko nuo naujų nusikaltimų

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintos sąlygos, kada kaliniui gali būti suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus - kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, yra atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių bei užsiima pasiūlyta darbine veikla. Pernai ši tvarka buvo liberalizuota - įstatymo pakeitimai išplėtė nuteistųjų grupes, kurios gali pasinaudoti išvykomis.

LKT pabrėžė, kad padidėjus tokių išvykų skaičiui padaugėjo ir bandymų parsinešti į kalėjimus draudžiamų daiktų ar medžiagų - dažniausiai slepiama kūno ertmėse, rečiau praryjama. Į trumpalaikes išvykas įprastai išleidžiami tik patys pozityviausiai įvertinti nuteistieji, tačiau jų nuo naujų nusikaltimų nesulaiko tai, kad už bandymą įsinešti kvaišalus praranda galimybę išeiti lygtinai, išvykų galimybes ir kitas lengvatas. Menkiausias kiekis kvaišalų gali pailginti bausmės atlikimo trukmę.

Taip pat pasitaiko, kai į kalėjimą ateinantys kalinių artimieji, giminės, draugai, nežinodami apie jų laukiančią teisinę atsakomybę, savo kūno ertmėse atneša narkotinių medžiagų, kurias bando perduoti.

Siekiant iš organizmo pašalinti draudžiamus daiktus pasitelkiami ginekologai, urologai, chirurgai, rentgenologai, nuteistiesiems atliekamos kompiuterinės tomografijos ir kt.

Nebeperduoda originalių laiškų

LKT, pastebėjimu, sustiprinus prevencines priemones ženkliai padidėjo bandymų kitais būdais perduoti draudžiamus daiktus - narkotinės medžiagos patenka kartu su siuntomis, korespondencija. Įkalinimo įstaigose yra vykdoma programa „Saugus laiškas". Nuteistiesiems perduodamas ne originalus laiškas, o tik kopija - tokiu būdu yra kontroliuojama, kad psichotropinėmis medžiagomis impregnuotas popierius nepatektų į kalinių rankas.

Narkotikų vartojimas yra viena iš pagrindinių smurto tarp kalinių priežasčių.

Kaip rašė „Vakaro žinios", tai pabrėžė Europos Tarybos Kankinimų prevencijos komitetas savo ataskaitoje po vizitų Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių ir Vilniaus kalėjimuose.

LKT aiškina, kad aktyviai kovoja su kvaišalų patekimu į įkalinimo įstaigas. Be to, kalėjimuose veikia Reabilitacijos centrai, kuriuose nuteistiesiems padedama įveikti turimas priklausomybes.

Įspėja apie griūtį

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjungos LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas „Vakaro žinioms" komentavo, kad po trumpalaikių išvykų - „atostogų" kaliniai kartais mėgina įsinešti kvaišalus, tačiau vyksta kruopščios patikros, atliekami testai: „Manau, kad galbūt jie, kol būna laisvėje, bando suderinti su artimaisiais, draugais, kad šie įneštų, ar permestų, ar su dronu įskraidintų į kalėjimą. Bando įnešti kvaišalus nuteistieji, esantys dar naivūs ir kvaili."

Tačiau profsąjungos lyderis jis mato daug blogesnę trumpalaikių išvykų į namus liberalizacijos pusę - ir pareigūnams, ir nuo „atostogaujančių" kalinių nukentėjusiesiems nesuprantami bausmių vykdymo sistemos pokyčiai: „Leisti namo, pavyzdžiui, nuteistąjį už žmogžudystę, mažamečių tvirkinimą ir pan. - ar viskas normalu? Ar tai integracija į visuomenę? Integruokime nepilnamečius, kol dar tai galima padaryti, bet ne tuos žmones, kuris atlieka bausmes penktą, šeštą ar septintą kartą."

LRITĮPS ką tik kreipėsi į prezidentūrą, vyriausybę bei partijas dėl, jų vertinimu, tragiškos Lietuvos bausmių vykdymo sistemos būklės. Pareigūnai politikų reikalauja kuo skubiau priimti būtinus politinius sprendimus, nes sistema gali sulaukti griūties, trūksta maždaug 40 proc. pareigūnų. Šalyje veikia aštuonios įkalinimo įstaigos, kuriose bausmes atlieka per 4000 žmonių.