Pernai priešiškos valstybės aktyviau baugino branduoliniu ginklu: fiksuotas nesibaigiantis „raudonųjų“ linijų braižymas

„Apžvelgiamieji metai pasižymėjo tam tikromis naujomis tendencijomis. 2024 metais buvo skiriamas itin didelis dėmesys paramos Ukrainai klausimui (...), šiame kontekste fiksavome nesibaigiantį „raudonųjų“ linijų braižymą, bauginimą NATO–Rusijos ar branduoliniu karu“, – teigė analitikė Ingrida Norkutė, ketvirtadienį pristačiusi 2024 m. priešiškos informacinės aplinkos apžvalgą.

„Matome aktyvius bauginimus, grasinimus branduoliniu ginklu, Lietuvos, kaip Kaliningradui ir Baltarusijai grėsmę keliančios šalies, vaizdavimą. (...) Taip siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui“, – antrino Strateginės komunikacijos departamento vadovas Giedrius Valintėlis.

Iš Baltarusijos – daugiau propagandinių žinučių

Anot analitikės, taip pat pastebėta, kad išaugo propagandinių žinučių iš Baltarusijos kiekis.

„Viena iš praėjusių metų naujų tendencijų – propagandinių žinučių iš Baltarusijos pusės suaktyvėjimas“, – nurodė I. Norkutė.

„Jeigu žiūrime į komunikaciją iš Baltarusijos pusės, tai 2024 metais tos žinutės labai fokusavosi į menamą priešą. Neatmestina, kad per stiprius, radikalius grasinimus siekiama prasiskverbti į Vakarų erdvę, nes tokie skambūs pareiškimai dažnai yra ištransliuojami“, – aiškino ji, pažymėdama, kad fiksuotos ir įvairaus pobūdžio žinutės apie Baltarusijos opoziciją, esą pastaroji yra niekam nereikalinga.

Tęsė ir įprastą veiklą

Taip pat, pasak departamento atstovų, buvo tęsiama ir įprasta priešiška informacinė veikla.

„Propagandininkai toliau skleidė žinutes, kuriose Lietuvą pateikinėjo kaip nereikšmingą, žlugusią valstybę, bet taip pat – kaip potencialią agresorę. (...) Propagandininkai visomis išgalėmis bandė parodyti, kad NATO yra silpnas Aljansas, kurio pajėgumai neprilygsta Rusijos. Tačiau taip pat aktyviai buvo skleista komunikacija, kad NATO kelia grėsmę sąjunginei Rusijos ir Baltarusijos valstybei“, – nurodė ji.

Be to, pasak departamento atstovų, buvo skirtas didelis dėmesys NATO arba LK pratyboms, Lietuvos karinių pajėgumų stiprinimui. I. Norkutės teigimu, nevengta samprotavimų, kad Rusija grėsmės nekelia.

„Lietuvos pajėgumai pirmiausia buvo pateikiami ne kaip gynybos, o kaip puolimo. Taip pat nevengta žinučių ruošiamasi puolimui ir iš čia gali būti grėsmė Rusijai arba Baltarusijai“, – pasakojo analitikė.

2025-aisiais prognozuoja informacinį spaudimą dėl taikos derybų Ukrainoje

LK Strateginės komunikacijos departamento specialistai įspėja, kad 2025-aisiais gali suaktyvėti priešiškų valstybių spaudimas dėl taikos derybų Ukrainoje.

„Šiais metais labai tikėtina, kad viskas priklausys nuo to, kaip dėliosis taikos derybos Ukrainoje. Sunku prognozuoti, bet bus reakcija, bus daromas informacinis spaudimas, gali būti toliau kažkokie grasinimai, atgaivinta tema dėl karių siuntimo į Ukrainą“, – vardijo I. Norkutė.

„Lietuvos atsijungimas nuo BRELL žiedo buvo viena iš pagrindinių temų, kuri šiuo metu formuoja priešišką informacinę erdvę, (...) taip pat šiais metais laukia Rusijos–Baltarusijos pratybos „Zapad“, kurios gali turėti įtakos priešiškai informacinei erdvei“, – tęsė ji.

Visgi departamento vadovas viliasi, kad Lietuvos piliečiai tokioms propagandinėms žinutėms yra atsparūs.

„Remdamiesi visuomenės apklausomis, matome, kad Lietuvos visuomenė yra atspari propagandai. Lietuvos piliečiai supranta, kas tai yra, identifikuoja, kad prieš juos yra naudojama įtaka. Tai rodo ilgalaikio darbo vaisius ir tai, kad vien propaganda Lietuvos neišgąsdins“, – G. Valintėlis.

Ketvirtadienį pristatytoje apžvalgoje naudojami duomenys yra surinkti iš atvirų informacijos šaltinių ir yra reprezentatyvūs, leidžiantys išskirti esminius 2024 m. prieš Lietuvą nukreiptos priešiškos informacijos atvejus, jų bruožus, naudotas metodikas bei svarbiausias kryptis. 

Apžvalgos tikslas – pateikti dezinformacijos, kitos iškraipytos, manipuliatyvios, prieš Lietuvos gynybos ir nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje masto ir priemonių pokyčius bei tikslus.