1 nuotr.Skambioje byloje dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo Lietuvai perkant COVID-19 reagentus išteisintas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas sulaukė sėkmės ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT). Priešingai nei Strasbūro teisme jam pavyko prisiteisti išlaidas už advokato paslaugas, nors jos buvo apmokėtos iš žmonių surinktais pinigais.
Suma išaugo
Kaip antradienį paskelbė LAT, 36 metų vilniečiui Š.Narbutui Lietuva privalo sumokėti daugiau nei 21 tūkst. eurų išlaidų už advokato paslaugas. Anksčiau prašyta arti 17 tūkst. eurų, bet suma išaugo dėl jo gynėjo atstovavimo dar dviejuose teismuose.
Kaip rašė „Vakaro žinios", prokuratūra neįrodė, kad Lietuvai 2020 m. perkant COVID-19 reagentus į Š.Narbuto sąskaitą galėjo neteisėtai įkristi 300 tūkst. eurų. Kaltinime buvo nurodyta, kad vilnietis, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo iš tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl reagentų įsigijimo su Kinijos gamintojo atstove Ispanijos įmone. Buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. reagentų už apie 5 mln. eurų. Įtarta, kad į šią sumą buvo įskaičiuota ir euro už reagentą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.
Šis tvirtino, kad 300 tūkst. eurų buvo jo oficialus atlygis už tarpininko darbą, vykdytą teisėtai.
Surinko iš žmonių
Vilniaus apygardos teismas pernai išteisino Š.Narbutą ir priteisė iš valstybės jo patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau šių metų pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Jasaičio skundo argumentais, kad vyras jokių išlaidų nepatyrė, kadangi už advokato paslaugas apmokėjo iš žmonių surinktomis lėšomis, ir šį sprendimą panaikino. Byloje nustatyta, kad vilnietis per internetinę platformą surinko daugiau kaip 70 tūkst. eurų, kuriuos naudojo teisinės pagalbos išlaidoms padengti tiek Lietuvos teismuose, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).
Š.Narbutas tokį sprendimą apskundė. Kasaciniame skunde teigta, kad jis surinko tik apie 45 tūkst. eurų.
Atsirėmė į nacionalinę teisę
LAT teisėjų kolegija nurodė, kad spręsdami tokį klausimą teismai turi įvertinti tik tai, ar tokios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ir laikytis nustatytos atlyginimo iš valstybės lėšų tvarkos. LAT pripažino, kad tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojantis principas „tas, kas veikia per kitą, veikia pats" taikytinas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nes advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad EŽTT byloje „Narbutas prieš Lietuvą" atsisakė priteisti prašomų beveik 13 tūkst. eurų, susijusių su peticijos pateikimu ir teisine gynyba, atlyginimą motyvuodamas tuo, jog faktiškai pats Š.Narbutas išlaidų nepatyrė, kadangi jas apmokėjo iš suaukotų pinigų, o tuo tarpu nacionalinėje teisėje tokia sąlyga nėra nustatyta.
Prašė kompensuoti ir negautas pajamas
Kaip rašė „Vakaro žinios", pernai gruodį Š.Narbutas turėjo džiaugtis ir Strasbūro teismo sprendimu. EŽTT įžvelgė, kad tiriant COVID-19 reagentų įsigijimo aplinkybes Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra ir teismai pažeidė jo teises pagal keturis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius. Lietuva vyrui įpareigota atseikėti beveik 27 tūkst. eurų.
Vis tik EŽTT atmetė jo reikalavimą atlyginti apie 35 tūkst. eurų negautų pajamų, kai jis pradėjus tyrimą atsistatydino iš POLA prezidento pareigų, o taip pat - kompensuoti beveik 14 tūkst. eurų areštuoto turto vertės praradimo dėl infliacijos.
