Policija šaukia SOS – kas beišgelbės?

Ar policija imituos veiklą ir taps neįgali?

Jaučiasi neįvertinti, ryškėja spragos

Tvirtinimas, kad nuo 2020 m. iš darbo pasiraukė per 2000 policininkų, o tai reiškia, kad nuo žemės paviršiaus dingo Vilniaus apskrities policijos dydžio įstaiga, jau tapo aiškiausia reformas išgyvenančios policijos sistemos būklės iliustracija. Šalyje trūksta net apie 1,4 tūkst. pareigūnų.

Policijos bendruomenė vėl bando siųsti SOS signalą - spalio pirmąją, Angelų sargų dienos išvakarėse, surengė eitynes sostinės Gedimino prospektu, o po to Seimo salėje įvyko ilga diskusija „Kokios policijos Lietuvai reikia?"

„Stiprios, galinčios ginti, saugoti, padėti, ar imituojančios veiklą, bet neįgalios?", - klausė renginio sumanytoja Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Anot jos, pareigūnai jaučiasi neįvertinti, vis dar uždirba per mažai. Didžiosios daugumos policininkų alga yra mažesnė nei vidutinis šalies vidurkis, o dalies jų nesiekia net 1000 eurų.

„Dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio, mažėjančių socialinių garantijų mažėja motyvacija likti tarnyboje, o į sistemą nenori ateiti jauni pareigūnai", - priminė R.Katinienė.

Anot profsąjungos, universalaus policininko modelis, taip sužavėjęs reformų sumanytojus, nėra toks universalus gyvenime, ryškėja spragos.

Tuo tarpu konservatorės Agnės Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija (VRM ) skelbia, kad atlyginimų fondas per ketverius metus išaugo 40 proc., o vidutinis pareigūnų darbo užmoketis padidėjo iki 1553 eurų „į rankas".

Įdarbina dirbtinį intelektą

Konferencijoje policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, kurio kadencija baigiasi šį lapkritį, pareiškė, kad policija turėtų išlikti galbūt tokia, kokia yra: „Lojali, patikima ir gyvybinga." Vis tik jis pripažino, kad situacija yra neraminanti, skaičiai bauginantys. Jo pateiktais duomenimis, per penkerius metus sumažėjo per 600 pareigūnų.

„Tenka ieškoti įvairiausių sprendimų, bet ne visi jie pasiteisina. Stingant pareigūnų vis dažniau tenka įdarbinti dirbtinį intelektą, taikyti procesų automatizaciją, pasitelkti tuos pačius darbuotojus įvairioms funkcijoms atlikti. Ir tai, matyt, yra neišvengiama"

Anot komisaro, apie 1000 jaunuolių kasmet siekia tapti policijos pareigūnais, bet priimama tik keli šimtai. Kiti atkrenta dėl fizinės būklės, nepriekaištingos reputacijos ar patys nutraukia mokslą. R. Požėla aiškino, kad problema giluminė: per 10 metų Lietuvoje jaunų žmonių (15-29 metų ) sumažėjo apie 30 proc. - 179 tūkstančių.

Policijos biudžetas per ketverius metus išaugo 99 mln. eurų, tačiau, pasak vadovo, padidėję atlyginimai nepasiekia norimo efekto dėl kainų pasiutpolkės, o policija kaip darbdavys netapo labiau patraukli ir konkurencinga, ištarnavę būtinąjį laiką pareigūnai renkasi pensiją.

Vis tik R.Požėla neabejojo: kad ir kokie laikai neateitų, policininkas išliks lojalus ir visuomet ateis į pagalbą ten, kur reikia valstybei - „taip, kaip Ukrainos kare".

Jis pasidžiaugė, kad visuomenė vertina policiją net nepaisant tokių situacijų kaip, pavyzdžiui, kovidas, kai apie 30 tūkst. gyventojų buvo patraukti atsakomybėn už priemonių nevykdymą.

Vietoje poliklinikos - apartamentai

Buvęs generalinis policijos komisaras, Policijos departamento Patariamosios kolegijos pirmininkas Vytautas Grigaravičius tiesiai šviesiai konstatavo, kad tokia situacija - daugybės metų atsainaus valstybės požiūrio į policijos sistemą rezultatas.

Jis pastebėjo, kad ne vien atlygis čia svarbu: „Norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitką. Visiškai neseniai VRM atsisakė Kultūros ir sporto rūmų Žirmūnuose, mokymo centro „Dainava" Druskininkuose, poilsio namų „Pušynas" Palangoje, neva remontui uždarytas pareigūnų mokymo centras Trakuose, miglotas VRM ligoninės likimas Vilniuje. Kai pagalvoji, jau beveik nieko ir nebeliko... Vietoje buvusios VRM „Dainavos" poliklinikos pastatyti prabangūs apartamentai. <...>Lengviausia pasakyti jog šios įstaigos yra sovietinio relikto palikimas. Tačiau analogiškas įstaigas turi Lenkija, Vokietija, kitos Europos šalys..."

Buvęs vadovas ironizavo, kad generaliniam komisarui paprašius ateinančių metų biudžete policijai papildomai skirti 100 milijonų eurų premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad prašymą laiko derybine taktika ir pinigų skirti nežada: „Štai toks požiūris į Lietuvos policiją šiandien."

Neliko pasididžiavimo

V.Grigaravičiaus nuomone, iš esmės būtina tobulinti policininkų parengimo sistemą: „Iš dalies ir dėl nepakankamo profesinio rengimo neretai peržengiamos būtinosios ginties būtinojo reikalingumo ribos, spec. priemonės, šaunamasis ginklas naudojamas stabdant, vaikantis keliais ir keliukais automobilius, motociklus ir pan. Rezultatas - žūsta, sužalojami žmonės, teisiami pareigūnai. Prieš kelis dešimtmečius turėjome savo pasididžiavimą Lietuvos policijos akademiją, vėliau dėl politikų užgaidų tapusią M.Riomerio universitetu. Tai buvo pagrindinė policijos pareigūnų ruošimo kalvė."

Jis siūlo atgaivinti idėją - steigti specializuotą policijos mokymo įstaigą.

Stebina šiandienos praktika

Buvęs policijos vadovas pabrėžė, kad depolitizuotas, departizuotas pareigūnas buvo, yra ir turėtų išlikti kertiniu profesijos principu. Jis svarstė, ar policijai neatsilieps ir galimi pokyčiai po rinkimų, valdžios tarpusavio bendravimo retorika: „Istorija žino nemažai pavyzdžių, kada į vienos ar kitos tarnybos vadovų postus buvo skiriami, švelniai tariant žemos kompetencijos, neturintys profesinių įgūdžiu, tačiau itin lojalūs valdantiesiems, asmenys."

V.Grigaravičius priminė Lietuvos nepriklausomybės pradžią, kai reorganizuojant policiją buvo panaikinti kovos su organizuotu nusikalstamumu padaliniai, iš darbo atleisti, ar savo noru tarnybą masiškai paliko patyrę kriminalistai, o po to nusikalstamumas subujojo.

„Kartais abejonių sukelia ir šių dienų praktika. Pastaraisiais metais teismai išteisino eilę miestų ir rajonų vadovų, savivaldybių tarnautojų, įmonių vadovų... Tai byloja apie ikiteisminio tyrimo institucijų darbo broką, kompetencijos stoką, bet tuo pačiu metu verčia pamąstyti - ar tyrimas pradėtas pagrįstai, ar nekyšo politinės konkurencijos ausys?", - kalbėjo jis.

Didesnis dėmesys tvorai

V.Grigravičius stebėjosi, kad policijos vaidmuo kovose už Lietuvos nepriklausomybę 1990-1991 m. sąmoningai ar iš nežinojimo yra menkinamas: „Į oficialius Laisvės gynėjų susitikimus, Medininkų aukų pagerbimą reikia prašytis. Policijos pareigūnų profesinį kuklumą užgožia ultrapatriotai rėksniai, mistinių pulkų, spec. būrių veikėjai."

Jis pasidžiaugė, kad pernai policijos veteranų iniciatyva Kaune priešais istorinį policijos komisariato pastatą atidengtas obeliskas „Lietuvos Policijai-Angelams Sargams", užtikrinantys rimtį ir saugumą šalyje pareigūnai gali susikaupti, prisiminti kolegas, žuvusius tarnyboje: „Kaip buvęs meras aš puikiai suprantu kolegą Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, nepriklausantį šalies valdančiajai politinei jėgai. Dėl šio sprendimo jam teko atlaikyti oficialių kontroliuojančių institucijų, žiniasklaidos, ultra patriotinių jėgų puolimą. O kiek purvo buvo išpilta policijos adresu... Tenka apgailestauti, kad dėmesio istorinės atminties įamžinimui pritrūko iš mūsų gimtosios VRM. Nei lėšomis, nei dėmesiu, nei palaikymu ar kritika VRM vadovybė mūsų nepalaikė. Nesakau, kad nereikia, bet tvoros statyba pasienyje sulaukė ženkliai didesnio dėmesio."