Lietuvoje populiarėja ugniagesio gelbėtojo profesija - gelbėti žmones vandenyje ir ugnyje veržiasi ne tik mokyklas baigę jaunuoliai, tačiau ir iš užsienio į Tėvynę grįžtantys migrantai, verslininkai.
„Norinčiųjų tapti ugniagesiais yra labai daug - beveik trys žmonės į vieną vietą. Jie tikrai visi motyvuoti, jie žino, kas ugniagesys, ką jis dirbs. Planavome priimti 35, bet priimsime papildomą grupę, vietoj 35 bus 75. Sulaukiam ir žmonių, kurie turi savo verslus, bet jų svajonės padėti žmonėms nebuvo išpildytos. Visi yra labai geros širdies. Jie tikrai motyvuoti, jiems patinka toks darbas - nešti, gelbėti, traukti", - sakė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Dievulis.
Jam antrina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
„Susidomėjimas ugniagesio profesija yra gera žinia tarnybai ir mūsų ateičiai. Anksčiau tekdavo ieškoti norinčiųjų, nesurinkdavom visai. Kai baigėsi COVID-19 pandemija, mes sulaukėm skambučių iš Airijos, Anglijos lietuvių kolegų, jie domėjosi, kokios sąlygos Lietuvoje tapti ugniagesiu", - pasakojo PAGD atstovas.
Ugniagesių gelbėtojų mokykla skelbia, kad bus formuojamos dvi naujos būsimųjų kursantų grupės po 35 asmenis kiekvienoje. „Tai reiškia, kad artimiausioje atrankoje į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą galimybę įstoti mokytis turės net 70 žmonių!
V.Dievulis pasakojo, kad kiekvienais metais mokyklą baigia per šimtą būsimųjų ugniagesių, planuojama, kad 2025 metais ją baigs apie 140 gelbėtojų.
„Pusę metų vyksta mokymai, departamentas užsako, kiek reikia, mes paruošiam", - sakė mokyklos direktoriaus pavaduotojas.
Du pagrindiniai būsimo ugniagesio atrankos kriterijai: pirmas yra gebėjimų testas, jį sudaro 40 klausimų iš lietuvių kalbos, politologijos, istorijos ir logikos, antra dalis - fizinio pasirengimo patikrinimas - 100 metrų bėgimas arba šokdynė ir kitos fizinio pasirengimo užduotys.
Interviu su Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininku Miroslavu GERASIMOVIČIUMI:
- Kad ugniagesiai būtų pritraukti į didžiuosius miestus, buvo mokami butpinigiai, dabar jie perpus sumažėję, kaip tai paveikė ugniagesių situaciją?
- Anksčiau kai būdavo mokami butpinigiai, būdavo vadovaujamasi Vyriausybės nutarimu, čia patvirtinti maksimalūs butpinigių dydžiai, priklausomai nuo miesto. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje buvo galima gauti su šeimos nariais daugiau nei 600 eurų. Kas pakito? Vidaus reikalų ministerijos buvo priimtas tvarkos aprašas dėl butpinigių ir ten rekomenduojamas dydis mokėti 50 proc. nuo Vyriausybės nustatyto. Vadinasi, 300 eurų. Paliekama laisvė įstaigų vadovams nustatyti atvejus, kai gali būti mokama daugiau ar mažiau nei 50 proc. PAGD vadovaujasi VRM rekomendacija. Ir yra sukurta darbo grupė, kuri nustato, kada mokėti daugiau ar mažiau. Patvirtinti ar paneigti, kad ugniagesiai dabar migruoja į mažesnius miestelius, tikrai negaliu. Nebent Klaipėdoje didesnis trūkumas ugniagesių. Bet labiausiai ugniagesių trūksta mažesnėse savivaldybėse. Bendrai trūksta 1000 ugniagesių, dėl to mes gegužę ir surengėme piketą ir ministerijai signalizavome, kad mums neskiriama pakankamai dėmesio ir finansavimo.
- Gaunama nauja technika, bet, pasitaiko, kad ugniagesiai negali sujungti magistralinių žarnų, nes neatitinka jungtys.
- Prieš 7 metus Lietuvoje buvo naudojamos vieno tipo gaisrinių žarnų jungtys. Paskui pradėtos pirkti žarnos su kitom jungtim, europinio tipo. Tai tos dvi jungtys tarpusavje nesusijungia. Ar visos tarnybos aprūpintos naujo tipo jungtimis, t.y. vadinamaisiais perėjimais, negaliu atsakyti. Bet taip, kartais tai gali būti problema. Tarnybos prie savivaldybių gali neturėti tų europinių jungčių.
- Užsienyje ugniagesiai gali iškart kaukę užsidėti, o mūsų ugniagesiams reikia pirma šalmą nuimti, pošalmį...
- Technikos naujovių yra įvairiausių, ir gelbėjimo dronai, ir gesinimo dronai, kai kurios šalys tokius turi. Kad ir kvėpavimo kaukės, - jos yra sertifikuotos ir tinkamos. Žinoma, yra tokių kaukių, kurias galima greičiau užsidėti, bet jų kaina didesnė. Departamentas organizuoja pirkimus ir vertina poreikius. Bet specifikacijose negali nurodyti tam tikrų savybių, nes tai susiaurins tiekėjus, paskui skundžiami pirkimo konkursai.
- Ateina iš departamento specialistas su aukštu koeficientu dirbti į komandą, į žemesnes pareigas, bet dėl aukšto koeficiento uždirba daugiau nei kitas pareigūnas, einantis aukštesnes pareigas?
- Tai, švelniai tariant, yra labai negeras ir demotyvuojantis dalykas. Tokių situacijų buvo, ir ypač tas pasireiškė su nauju statutu. Įsivaizduokite, karininko koeficientas buvo 10, perėjus į eilinius ugniagesius, koeficientas sumažėja tik 0,5. Tačiau perėjus, gaunamos „naktinės", tai su kaupu kompensuoja tą praradimą. Tai jie gaudavo kone dvigubai daugiau, nei eiliniai ugniagesiai, turintys daugiau patirties ir įgūdžių. Bet čia liečia ir pasienį, ir policiją.
Dabar, rodos, yra kiek griežčiau, bet tiksliai nepasakysiu. Mūsų profesinės sąjungos siūlymas buvo, kad koeficientas, jei pereini į žemesnes pareigas, būtų skaičiuojamas nuo apačios. Tas demotyvuoja ir iškreipia bendrus atlyginimus. Paskui gali sakyti, kad ugniagesių alga yra didelė, o iš tikrųjų vienas perėjęs karininkas gali 10-čiai darbuotojų vidurkį iškreipti.
- Protestavote, ar Vidaus reikalų ministerija jau girdi jus?
- Mes labai tikimės, kad proveržis įvyks, bet tam reikia politinės valios. Po pastarojo piketo praėjus mėnesiui ministerija mus pakvietė pokalbio. Labai nustebo, kad trūksta 1000 ugniagesių, nors dar 2021 metais Valstybės kontrolė tai konstatavo. Ir rekomendacijos išsiųstos tiek departamentui, tiek VRM. Jeigu nebus atsižvegta, manau, vien piketais neapsieisime.
Negaunant net 1000 eurų į rankas, apie kokią ilgalaikę motyvaciją galime kalbėti? Mūsų piketas juk gimė ne šiaip iš kažko, prieš tai buvo dveji metai pokalbių, nuogąstavimų ir ministrė, ir viceministrai puikiai žinojo, apie ką mes kalbame. Gal patogu padaryti tokį veidą, kad čia kažkas naujo ir nežinomo. Pagrindinis mūsų klausimas yra ugniagesių trūkumas, nes juk tai - visuomenės saugumas.
Yra nepakankamas finansavimas. Naujos darbo vietos turi būti finansuotos, tai ir alga, ir tarnybinės uniformos, asmens apsaugos priemonės, - visa tai kainuoja. Norint sukomplektuoti 200 papildomų ugniagesių, reikia, pavyzdžiui, 3 mln. eurų metams. Valstybės mastu tai nėra kosminė suma.
- Trūksta 1000 ugniagesių, vadinasi, kiti turi dirbti daugiau, pavojingiau?
- Įsivaizduokite, jei gaisras, yra standartiniai veiksmai, tarkime, kovinį išsidėstymą turi atlikti 4 ugniagesiai, o atlieka 2 ugniagesiai. Ką tai reiškia? Kad jie dvigubai daugiau bėgioja, nešioja, stato, traukia ir panašiai. Ir žmonių rankų pritrūksta, nes kai kurios užduotys atliekamos ne mažiau nei dviese. Vienas kopėčių nepasistatysi. Nukenčia darbuotojų saugumas.
- Nepaklausėte Vidaus reikalų ministerijos, ar jai ne gėda?
- Žinokite, iš jų veidų nelabai panašu, kad taip būtų.