Premjeras: naujas GPM tarifas didžiausioms pajamoms paliestų apie 25 tūkst. žmonių

„Konsultacijų metu jau ne kartą esame įsitikinę, kad yra daug manipuliacijų ir sąmoningai suklaidintų visuomenės grupių, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje, kai jiems buvo mėginama parodyti, jog visoms jų įplaukoms bus taikomi didesni tarifai. Su verslo asociacijomis mėginame sąžiningai išsiaiškinti tai, kaip mokamas darbo užmokestis“, – žurnalistams pirmadienį teigė G. Paluckas.

„Dėl būsimo GPM pakeitimo – realiai, tai paliestų tik aukščiausias pajamas gaunančių asmenų grupę – apie 25 tūkst. žmonių Lietuvoje. Tai nėra masinis pokytis“, – mokesčio pakeitimo efektą vertino Vyriausybės vadovas.

Finansų ministerija siūlo keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, kurie priklausytų nuo visų sumuotų pajamų dydžio, o ne jų rūšies, neįskaitant dividendų.

Iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio metinių pajamų būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc., virš 120 VDU – 36 proc. tarifas.

Anot G. Palucko, pažeidžiamiausioms grupėms didžiausią neigiamą efektą padarytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas. 

„Mažiausias pajamas gaunančius asmenis labiausiai paveiktų PVM pakeitimai, todėl Vyriausybė jų nesiūlo, nors kai kurios verslo asociacijos mano, kad tai būtų geriausias kelias“, – teigė premjeras.

Anot politiko, „subalansuotus“ siūlymus mokesčių pertvarkai, per šias dvi savaites suderintus tiek su nevyriausybinėmis, tiek su verslo organizacijomis, Seimui teikti ketinama artimiausiu metu.

„Pasistengsime tą darbą padaryti kuo greičiau – tikrai per savaitę, dvi mes padarysime savo namų darbus ir galėsime atiduoti teisės aktų projektus Seimui“, – tikino G. Paluckas.

Ragina sumuoti visas pajamas

Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė tikino, kad, nors nevyriausybininkai iš esmės pritaria valdančiųjų siūlomai mokesčių pertvarkai, kartu ragina progresyviais tarifais apmokestinti susumavus visas pajamas – įskaitant ir dividendus, kurie dabar į siūlymus neįtraukti. 

„Bendrai mes pritariame šitai reformos krypčiai. Tikrai yra gerų dalykų, kurie mažintų socialinį neteisingumą, taip pat atsirastų daugiau lėšų biudžete“, – žurnalistams kalbėjo A. Adomavičienė.

„Dėl gyventojų pajamų mokesčio – (neramina tai – ELTA), kad nėra viskas apjungiama. Mes sakytume, kad dividendai turėtų būti įskaičiuojami, jie neturėtų sulaukti dvigubo apmokestinimo, reikia ieškoti techninių sprendimų, kaip to išvengti“, – dėstė ji.

Visgi, A. Adomavičienė pažymėjo, kad didžiausias pajamas gaunantys asmenys prie viešųjų paslaugų finansavimo turėtų prisidėti daugiau.

NVO atstovės teigimu, galutinis efektas skurdo mažinimui priklausys nuo to, kaip atrodys rudenį į Seimą planuojama nešti minimalių pajamų reforma, kaip bus dėliojamas „Sodros“ biudžetas.

„Prielaidos, jeigu šitos sumos būtų skiriamos ne vien gynybai, bet ir socialinei apsaugai, tai kad galima būtų ilgainiui mažinti skurdo riziką“, – tikino A. Adomavičienė.

„Žinoma, nekvestionuojame to, kad visų pirma labiausiai degantis klausimas valstybei yra gynyba. Po to eina visos kitos viešosios paslaugos“, – pridūrė ji.

A. Adomavičienės teigimu, Lietuvoje taip pat yra erdvės toliau kelti pelno mokestį iki 20 proc. artimiausių kelių metų perspektyvoje – tokiu būdu esą galima būtų didinti socialinę apsaugą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

„Gerai, kad jis yra keliamas, bet, iš kitos pusės, jeigu mes žiūrėtume Europos Sąjungos vidurkį, ten pelno mokestis 21,5 proc., tai man atrodo, kad Lietuva dar tikrai turi erdvę, kur galėtų didinti pelno mokestį“, – pažymėjo ji.

Siūloma plėsti lengvatas 

Valdantiesiems ketinant didinti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo visuotinumą, plečiant jį mokėti turinčių gyventojų skaičių, NVO atstovė akcentuoja poreikį plėsti lengvatų taikymą.

„Vyriausybės pakete dabar numatytos tam tikros išimtys, kai žmonėms būtų sumažinamas mokestis ir ženkliai, tai mes siūlome praplėsti šių išimčių ratą, kad ten patektų ir pensijinio amžiaus žmonės, ir žmonės su negalia, ir vieniši tėvai, auginantys vaikus. Mes matome, kad skurdo rizika šiose grupėse yra labai didelė“, – teigį ji.

A. Adomavičienės teigimu, NT mokesčio lengvata taip pat galėtų būti plačiau taikoma gaunantiesiems šildymo kompensacijas.

Savo ruožtu premjeras tikino, kad NT mokesčio pakeistimai bus subalansuoti, nes yra derinami atsižvelgianti į potencialių jo mokėtojų gaunamas socialines išmokas.

„Sunkiai gyvenantys žmonės tikrai neturi labai brangaus kažkokio turto ir, jeigu pritaikytume dabartines siūlomas NT skaičiavimo taisykles, tai tikrai tas mokestis būtų nedidelis. Prie viso to dar yra tam tikros išlygos tiems, kurie gauna paramą šildymui, paramą būstui, tai tokiu atveju tas mokestis apskritai būtų nerenkamas ir netaikomas“, – tikino G. Paluckas.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.