1 nuotr.Valdantiesiems tariantis dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčių, prezidento vyriausias patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad keičiant minimalios kartelės dydį reikėtų atsižvelgti tiek į turto brangimą per paskutinius 5 metus, tiek į galimą rinkos padėtį nuo 2026 m. Tačiau, anot jo, jei norima nustatyti itin žemą kartelę NT, jo apmokestinimas turi būti nedidelis.
„Šiuo atveju, matyt, grindis reikia skaičiuoti ne tik pagal dabartinę situaciją, bet ir tą, kurią matysime nuo 2026 m. NT vertės bazė perskaičiuojama kas 5 metus. Tai artimų metu padarys Registrų Centras. Jeigu tos pirminės prognozės pasitvirtins, ir turto vertė išaugo 70–90 proc., į tai irgi reikia atsižvelgti“, – antradienį teigė F. Jansonas.
„Jei norima įvesti 20 tūkst. eurų vertės kartelę, tai tarifas turėtų būti toks žemas, kad žmonės nebūtų baudžiami už būsto turėjimą“, – paminėjo jis.
Lietuvos verslui išreiškus nepasitenkinimą siūlymais didinti pelno mokesčius, prezidento patarėjas tokia pozicija nesistebi. Tačiau, tikisi jis, dėl šio mokesčio bus įmanoma susitarti.
„Niekada negirdėjau, kad mokesčių pakėlimas, kuris sietųsi su viena ar kita grupe, jai keltų džiugesį. Iš kitos pusės, jei bus pasiektas tam tikras pelno ir dividendų mokesčio balansas, tai bendrą konsensusą bus įmanoma surasti“, – sakė jis.
Taip pat F. Jansonas teigė, kad valdančiųjų norimi įgyvendinti mokestiniai pakeitimai, skirti ne vien gynybai, bet ir socialinėms programoms finansuoti.
„Mokesčių sistemos pertvarka ir teisingumo didinimas nėra skirtas gynybai. Tai yra socialinėms ir ekonominėms programoms skirtos lėšos. Tai socialinė rūpyba, sveikata, švietimo sistema. Čia yra visuomenės sutarimas, kad to perskirstymo ir išlaidų daugiau“, – kalbėjo F. Jansonas.
ELTA primena, kad pirminius mokestinių pakeitimų siūlymus jau aptarė iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta koalicinė taryba.
Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.
Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. Apmokestinamo NT kartelės dydį siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.
Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.
Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
