Prognozė: per 25 metus Lietuvoje galinčių dirbti gyventojų sumažės trečdaliu

„Lietuva yra tarp vos kelių valstybių, kurios patirs tokią demografinę krizę“, – teigia EBPO šalių studijų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Isabell Koske.

EBPO skaičiavimais, su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos, tokios kaip pensijos, iki 2045 m. didės 3,6 procentiniais punktais nuo BVP. I. Koske įspėja, nors dabar Lietuvos skola viena mažiausių tarp EBPO narių, toks išlaidų didėjimas gali paskatinti greitą jos augimą. 

„Šiuo metu Lietuvos skola yra viena mažiausių tarp visų EBPO narių, mūsų simuliacijos rodo, kad ji gali sparčiai išaugti dėl išlaidų, susijusių su visuomenės senėjimu“, – sakė EBPO atstovė. 

Anot I. Koske, nors vienas iš problemos sprendimų galėtų būti pensinio amžiaus kėlimas, tai būtų sudėtinga dėl trumpos vidutinės gyvenimo trukmės tarp kai kurių Lietuvos gyventojų grupių. Tad, pasak jos, norint paskatinti vyresnio amžiaus žmones dirbti toliau, reikia užtikrinti sveikesnį šios gyventojų grupės gyvenimą. 

„Nuo 2026 m. pensinis amžius Lietuvoje pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau dideli vidutinės gyvenimo trukmės skirtumai tiek tarp vyrų ir moterų, tiek tarp socioekonominių grupių reiškia, kad tolimesnis pensinio amžiaus kėlimas būtų sudėtingas“, – kalbėjo ji. 

„Norint pagerinti galimybes įdarbinti vyresnio amžiaus žmones bus reikalinga užtikrinti sveikesnį jų gyvenimą. Bloga vyresnio amžiaus žmonių sveikata yra susijusi su išvengiamomis ligomis bei bloga mityba, aukštu alkoholio vartojimu ir žemu fiziniu aktyvumu. Mokesčiai ir reguliavimas galėtų prisidėti prie žalingų medžiagų prieinamumo mažinimo“, – aiškino ji.

Anot Isabell Koske, norint užtikrinti stabilumą, reikės sukurti papildomos finansinės erdvės. Anot jos, vienas iš to šaltinių – viešojo sektoriaus pokyčiai, jį optimizuojant ir sumažinant.

„Lietuvos viešasis sektorius yra didesnis nei bet kurios kitos EBPO valstybės, o jo atlyginimai yra 10 proc. didesni nei privačiame sektoriuje“, – kalbėjo I. Koske. 

Be to, anot jos, Lietuvos valstybės pajamos iš mokesčių, mažesnės nei EBPO vidurkis, siekiantis 35 proc. nuo BVP, tad norint padengti dėl senėjimo augančias išlaidas būtų galima didinti ir kai kuriuos mokesčius. Ji išskiria nekilnojamo turto mokestį, kuris Lietuvoje ypatingai žemas – jo pajamos į biudžetą 1,6 procentinio punkto nuo BVP mažesnės, nei kitose organizacijos šalyse. 

„Nekilnojamo turto mokestis Lietuvoje yra praktiškai neišnaudojamas. (...) Tai yra mokestis kuris vienas mažiausiai veikiančių ekonomiką. Tad laikui bėgant turi būti plečiama jo bazė“, – aiškino EBPO atstovė. 

Be to, organizacijos vertinimu, Lietuva turėtų mažinti ir 20 proc. siekiantį šešėlį. 

Penktadienį EBPO pristatė 2025 m. Lietuvos ekonominę apžvalgą ir rekomendacijas, kuriose didžiausias dėmesys skirtas senėjančios visuomenės keliamiems iššūkiams ir fiskaliniam tvarumui.