Prokuratūra svarsto, ar apskųsti policininko išteisinimą dėl tarnybos metu nužudytos moters

Apsispręsti dėl apeliacijos prokuratūra gali per tam tikrą terminą.

„Turim terminą sprendimui ir per 20 dienų jį priimsim“, – Eltai sakė kaltinimą D. Šerpyčio byloje palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas. 

Jis pripažino, kad teismo nuosprendis jį nustebino.

„Jeigu siunčiam bylą į teismą, tai ir tikimės kitokio vertinimo“, – teigė prokuroras.

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė nutraukiantis moterį nušovusiam policininkui D. Šerpyčiui iškeltą bylą dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu, nustačius, kad jis veikė būtinosios ginties ribose.

Pareigūnas taip pat išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kadangi nuosprendis yra skundžiamas, jis dar neįsiteisėjo.

D. Šerpytį į teismą palydėjo didžiulis būrys policininkų, kurie, išgirdę teismo verdiktą, sveikino išteisintą kolegą.

Prokuroras D. Šerpyčiui siūlė skirti 2 metų trukmės laisvės apribojimą ir tiek pat laiko uždrausti dirbti darbą, susijusį su disponavimu šaunamuoju ginklu. Jo įsitikinimu, D. Šerpytis, šaudydamas į moterį, peržengė būtinosios ginties ribas. 

Prokuratūra mano, kad policijos pareigūnai savo elgesiu išprovokavo moters puolimą – atvykę pareigūnai psichikos sutrikimų turinčiai A. T. tinkamai neprisistatė, nepaaiškino atvykimo tikslo ir reikalavimo atidaryti namų duris pagrindo, savo veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją bei nulėmė agresyvų žuvusiosios elgesį, pastarajai peiliu puolant namo kieme buvusius pareigūnus ir medikus. Taip pat įrodinėta, kad nebuvo neišvengiamo būtinumo nedelsiant sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją buvo pagrįstas ir teisėtas.

Atvykusiems pareigūnams medikai nurodė informaciją apie tai, kad žuvusioji sirgo psichikos liga, dar būdama namuose, mojavo peiliu, grasindama nužudyti, vėliau kastuvu išdaužė greitosios pagalbos automobilio priekinio lango stiklą, kastuvu ir peiliu puolė medikus, vienam iš jų sudavė. 

„Medikų padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad iki pasirodant pareigūnams, žuvusioji, būdama namuose, mojavo peiliu prisidėjusi jį sau prie kaklo, peilį nukreipdavo ir į krūtinę. Tokių aplinkybių kontekste pareigūnų sprendimą laužti duris ir nedelsiant sulaikyti moterį teismas įvertino kaip pagrįstą ir teisėtą vykdant tarnybines pareigas sulaikyti galimus nusikaltimus padariusį asmenį, kuris kėlė grėsmę ir savo sveikatai bei gyvybei, buvo užsirakinęs namuose ir neįleido atvykusių medikų bei pareigūnų“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtino, kad žuvusiosios agresiją ir puolimą nulėmė būtent ligos paūmėjimas, dėl kurio ji visiškai nesuvokė reikšmingų aplinkybių, o ne tokį jos elgesį išprovokavo pareigūnų veiksmai.

Jau buvo sužalojusi žmones 

Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad nuosprendį priėmė atsižvelgęs į apklaustų asmenų parodymus, gausius medicininius duomenis, taip pat praeityje moteriai taikytą priverčiamąją medicinos priemonę už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą, kurios metu buvo apgadintas ne tik svetimas turtas, bet ir smurtauta prieš kelis asmenis.

Teismas konstatavo, kad veiksmai užpuolant kitus asmenis esant prasidėjusiai psichozei nebuvo atsitiktiniai. 

„Bylos duomenimis aiškiai nustatyta, kad agresyvus elgesys, agresijos, taip pat ir fizinės, nukreipimas į kitus asmenis ligos paūmėjimo metu buvo dėsningas žuvusiajai, toks jos elgesys kartodavosi periodiškai visiškai nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų bei jų elgesio“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad išlaužus namo duris, panaudojus tiek specialiąsias priemones, tiek ir kitus taktinius veiksmus, pareigūnams nepavyko sulaikyti moters ir atimti iš jos rankų peilį. 

Nustatyta, kad žuvusiosios iš esmės neveikė „Tasser“ prietaisai, poveikio neturėjo ir ašarinės dujos. Byloje turimi vaizdo įrašai patvirtino, kad atskiri moters smūgiai peiliu praskriedavo visai šalia pareigūnų kūnų, vieną jų kliudė. 

„Galiausiai, situacija susiklostė taip, kad kaltinamasis, jo kolegoms atsitraukus į skirtingus šonus, iš esmės liko vienas priešais žuvusiąją“, – pažymi teismas.

Teismui vertinant moters veiksmus kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo kontekste, nekilo abejonių, kad jos elgesys buvo agresyvus ir pavojingas, nukreiptas į siekį sužaloti, o taip pat galimai ir nužudyti. 

„Čia reikšmingi yra tiek žuvusiosios nuolat besikartoję agresyvūs grasinimai papjauti, tiek ir faktiškai atlikti veiksmai – apgadinant medikų tarnybinį automobilį,  sužalojant mediką ir vieną iš pareigūną. Vertinant aplinkybes, daugkartiniai kryptingi žuvusiosios smūgiai peiliu, taikantis juo į įvairias pareigūnų kūno vietas, rodė prasidėjusį puolimą bei akivaizdų siekį sukelti pavojingus mirtinus padarinius, kurių dėl tokio prasidėjusio žuvusiosios puolimo pavyko išvengti, pirmiausia, dėl pareigūnų reakcijos, staigiais judesiais atsitraukiant nuo žuvusiosios, kitu atveju – dėl panaudoto tarnybinio ginklo. Vertinant prasidėjusio puolimo pavojingumą reikšminga pažymėti tai, kad taikytasi didelių matmenų peiliu, kuriuo pataikius padarinių sunkumas būtų buvęs akivaizdžiai ženklus. Prasidėjusio puolimo pavojingumui, nenuspėjamumui reikšminga ir tai, kad pareigūnus puolė psichikos liga sergantis asmuo, kad nustatytos ligos paūmėjimas žymiai padidino žuvusiosios jėgą, kuri kartu pasitelkiant ir didelių matmenų peilį, kėlė realią grėsmę įvykio vietoje buvusių asmenų gyvybei“, – nuosprendyje rašo Vilniaus apygardos teismas.

Teismas pažymėjo, kad svarbu tai, jog žuvusiosios veiksmai leido kaltinamajam ne įsivaizduoti, o pagrįstai manyti, kad bėgdama kryptingai tiesiai į kaltinamąjį su atkištu peiliu rankoje, žuvusioji turėjo ketinimų jį sužaloti ar nužudyti. 

„Asmuo, pagrįstai manantis, kad jam gresia tiesioginis pavojus, kas ir nustatyta šioje byloje, iš esmės gali gintis, o dažnai ir privalo pradėti gintis, nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis galimybės gintis gali ir nebetekti. Nagrinėjamu atveju besiartinanti žuvusioji buvo aiškiai įspėta, kad bus panaudotas ginklas – tai niekaip nesustabdė veiksmų, ji nė akimirkai nesustodama toliau judėjo link kaltinamojo, rankose turėdama didelį peilį“, – rašoma teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės nuosprendyje.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmieji du šūviai iš esmės nedavė jokio rezultato, žuvusioji vis tiek puolė kaltinamąjį, dėl ko šiam neliko kitos galimybės apsiginti, kaip tik atlikti papildomus šūvius. 

Teismo vertinimu, tokioje situacijoje pareigūnui nebuvo nei pagrindo, nei laiko ir galimybių svarstyti apie švelnesnių priemonių, kurios prieš tai jau buvo naudotos, pakankamumą puolimui atremti.

„D. Šerpyčio gynyba, iššaunant penkis šūvius, atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą ir jis susidariusioje situacijoje būtinosios ginties ribų neperžengė. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis asmenį nužudė, gindamasis nuo pradėto pavojingo ir tiesioginio kėsinimosi į jo sveikatą bei gyvybę, veikdamas būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo“, – teigia teismas.

Tragedija įvyko 2023 metų gruodį Vilniaus rajone.