R.Žemaitaitį dėl komentarų apie žydus pradėjo spirginti teisme - politikas įžvelgia bandymą jį apjuodinti

Užkliuvo Izraelio kritika

Vilniaus apygardos teisme vakar pradėta nagrinėti daug triukšmo kelianti į Seimą skriejančios jaunos partijos „Nemuno aušra" pirmininko Remigijus Žemaitaičio byla, kurioje buvęs parlamentaras kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip informavo prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad R.Žemaitaitis pernai gegužę ir birželį feisbuko asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Ši istorija prasidėjo pernai gegužę, kai socialiniame tinkle politikas paskelbė aštrų komentarą dėl Izraelio pajėgų nugriautos palestiniečių pradinės mokyklos. Tuomet R.Žemaitaitį vanoti ėmė Izraelio, Vokietijos, JAV ambasadoriai, kilo aistros Seime ir kt.

Teisme paskelbė įrašus

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus surašytame kaltinamajame akte nurodoma, kad tuometinis Seimo narys tekstuose siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, kaip tautinę grupę kaltindamas, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net už ne žydų atliktus veiksmus.

Teisme prokuroras citavo įvairius R.Žemaitaičio įrašus feisbuke. Kaip informavo „Elta", J. Laucius nurodė, kad atkreipiamas dėmesys ir į tokias mintis: „Buvo Holokaustas žydų, bet dar didesnis holokaustas lietuvių buvo Lietuvoje! Jei mūsų juokdariai politikai Izraelyje atsiprašinėja žydų, tai kada žydai atsiprašys mūsų?"

Valstybės kaltintojo teigimu, šie įrašai rodo, kad tuometinis parlamentaras nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. „Seimo narys nurodė, kad žydai vykdė holokaustą prieš lietuvius <...> Nurodė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė žydai, o ne naciai", - kalbėjo J.Laucius.

Taip pat kaltinamajame akte nurodyta, jog pernai gegužės 9-ąją Seime vykusiame plenariniame posėdyje pasakytoje kalboje R.Žemaitaitis viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Politikas kaltės teisme nepripažįsta. „Prokuroras išvardino 82 pavardes žydų kilmės žmonių, kurie buvo kagėbistai ir enkavėdistai, kurie prisidėjo prie Lietuvos žmonių žudymo, buvo cituota Kaniūkai ir Pirčiupiai, kur, puikiai žinote, kad yra aprašyta, kad yra istorija, kad yra dokumentai, kurie yra dokumentuoti", - po posėdžio, anot „Eltos", dėstė politikas.

R.Žemaitaitis svarstė, kad jo teismo procesas veikiausiai gali virsti istorijos pamoka, svarstymais apie tai, kodėl Lietuvoje nėra paviešinti Sovietų Sąjungos režimo struktūrose dirbę asmenys.

Įžvelgia bandymą apjuodinti

„Akivaizdu, kad byla - tai politizuotas sprendimas, politikai tiesiogiai kišasi į jos nagrinėjimą. Pirmą kartą šalies istorijoje nesudėtingoje byloje kaltinamąjį aktą teikė pats Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas. Šioje prokuratūroje to dar nebuvo. Tai dar kartą parodo, koks man skiriamas dėmesys. Be to, bandoma visais įmanomais būdais parodyti, kad esu blogis, antisemitas, nors tam nėra jokio pagrindo. Didžiausia bėda, kad nesuprantame, kas yra Holokaustas, jį seniai reikia suvokti plačiąja prasme. Ką dabar padarysi, kad nuspręsta mane apjuodinti, bet kuria kaina ir priemonėmis pažeminti. Teismo posėdis vyksta prieš pat rinkimus į Seimą. Tokius būdu bandoma atgrasyti žmones, kurie galimai galėtų balsuoti už mane", - „Vakaro žinioms" komentavo R.Žemaitaitis.

„Eltos" užsakymu atliktoje „Baltijos tyrimų" naujausioje apklausoje didžiausią gyventojų pasitikėjimą turinčiu Lietuvos politikų reitingų lentelėje partijos „Nemuno aušra" pirmininkas yra antroje vietoje.

Kreipėsi į Strasbūro teismą

Politikas svarstė, kad teisme apsiginti gali būti labai sudėtinga, nes nuomonė jau yra suformuota: „Teisėjams jau yra ji įteikta ir pasakyta, kad Žemaitaitis šioks toks ir kitoks negali būti. Kitas atvejis, jei čia būtų koks kitas asmuo. Štai vienas konservatorių seniūnas pasakė, kad kurie už jį nebalsuos, tuos žydų kapinėse laidos, bet bylos nekelia. Žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky tvirtino, kad žydai lietuvių nekenčia labiau nei lietuviai žydų, bet buvo Prezidento apdovanota už nuopelnus Lietuvai."

R.Žemaitaitis ką tik kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), prašydamas įvertinti Lietuvos galimai padarytus teisės į jo saviraiškos laisvę pažeidimus, kai institucijos pradėjo persekioti už jo pasisakymus feisbuke ir žiniasklaidos priemonėse.

Partijos pirmininkas priminė, kad tik per kokius 3 mėnesius sužinos, ar EŽTT nagrinės jo skundą, o pats procesas užtruktų keletą metų.

Svarstyta apie politinę cenzūrą

Kaip rašė „Vakaro žinios", generalinė prokurorė Nida Grunskienė šių metų pradžioje Seimo paprašė panaikinti parlamentaro R.Žemaitaičio teisinę neliečiamybę, kai įvertino 2023 m. gegužės 8 d. pradėto ikiteisminio tyrimo surinktus duomenis. Už neliečiamybės panaikinimą nubalsavo 77 Seimo nariai.

Pernai lapkritį R.Žemaitaičiui dėl jo, kaip teigta, antisemitinių pasisakymų Seimas nusprendė pradėti apkaltą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl teiginių įvertinimo. Šiemet pavasarį KT konstatavo, kad R.Žemaitaitis sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Kaip tuomet pastebėta, jis tapo bene pirmuoju politiku Lietuvoje, kuriam apkalta grėsė ne dėl to, ką jis padarė, o dėl to, ką jis parašė socialiniame tinkle, svarstyta, ar KT nenuėjo politinės cenzūros keliu ir pan.

Tuomet politikas pats paprašė Vyriausios rinkimų komisijos panaikinti jo mandatą. Taip buvo išvengta apkaltos procedūros, po kurios politikas negalėtų 10 metų kandidatuoti rinkimuose, išskyrus Europos Parlamento rinkimus.