Psichoterapeutė atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria moksleiviai ir mokytojai

- Kaip mokiniams susidoroti su stresu, kurį patiria mokykloje? - paklausėme psichologės-psichoterapeutės Viktorijos GRIGALIŪNIENĖS.

- Kiekvienas mokinys patiria stresą, klausimas tiks toks: kiek tas stresas išauga į nekontroliuojamą, kuris perauga į lėtinį stresą ir gali tęstis visus metus.

Kalbant apie pradinukus, jiems bet kokia nauja aplinka kelia stresą. Pirmokams labai daug stresorių, tai ir nauja aplinka, kaip čia viskas bus, o koks bus mokytojas, draugai, kaip jie su manimi elgsis. Iš pasąmonės kylantis klausimas, ar aš sugebėsiu patenkinti tėvų lūkesčius. Pradinukai dalinai dar tenkina tėvų lūkesčius. Kad pradinukams sumažintumėte stresą, daug kalbėtis su vaikais turi tėvai, papasakoti, kas bus mokykloje, su kokiais iššūkiais vaikas gali susidurti, nuraminti vaiką, kad čia normalu, jei pajausi jaudulį, tau bus liūdna arba tu išsigąsi.

Jie vaikas trečiokas ar ketvirtokas, tada jau klausti, kaip jis jaučiasi, ar yra dalykų, keliančių baimę.

Pradinukai dar nemoka žodžiais įvardyti kylančių savo emocijų, kylančio nepasitenkinimo, jie nesuvokia tų problemų. Taigi tėvai turi matyti, ar niekas per savaitę nepasikeitė, gal vaikas nevalgo, gal vaikas naktį su lempa pradėjo miegoti. Vaikai gali kramtyti nagus, tampyti plaukus, draskytis, daug gali būti simptomų.

- Kodėl per pirmas mokslo savaites tėvai ypač turi atkreipti dėmesį į savo vaikus?

- Tam, kad problemėlė neišaugtų į didelę problemą. Gali prasidėti tikai, neurozės, gali vaikas dažniau pradėti sirgti, skaudėti pilvą ir panašiai. Tai čia dėl pradinukų.

- O su kuo susiduria vyresnieji mokiniai?

- Dabar didžiausias stresorius yra visi reikalavimai ir iš ko mokytis, nes neaiškus mokymosi procesas - vadovėlių nėra, o mokytis reikia. Artės patikrinimai, egzaminai, iš mokinių reikalaujama, ir patys mokiniai iš savęs reikalauja, o tokia nežinomybė. Vyresniesiems stresas susijęs su pačiu mokslo procesu.

- Mokytojai taip pat patiria stresą.

- Šiandien pedagogų stresas neką mažesnis nei pačių mokinių, galbūt net didesnis. Stresą kelia įtraukusis ugdymas, kai pagal reikalavimus turi būti įtraukiami vaikučiai su specialiaisiais poreikiais. Šiandien pradinių klasių mokytojai patiria labai daug streso.

Turiu klientų pedagogų, jie sako, jog žino, kas yra autizmo spektro sutrikimas, bet juk reikia praktinių įgūdžių, ką daryti kokioje situacijoje. Jeigu būtų vienas vaikas, tai taip, bet šalia tokio vaiko bus dar 20 vaikų, kurie neturi specialiųjų poreikių.

Vieni tėvai išgyvena dėl to, ar pakankamai dėmesio gaus jų vaikas; mokytojas išgyvena, kaip suvaldys klasę ir paskirstys visiems dėmesį. Mes nesame taip gerai pasiruošę, nors mūsų valdžia deklaruoja, kad švietimo sistema paruošta. Būkime biedni, bet teisingi - tikrai ne. Teoriškai galbūt kažkas aptarta, o praktiškai turės praeiti ne vieneri metai, kada bus tam tikra sistema ir kada mokytojai galės gana ramiai eiti į mokyklą.

Kita problema yra „elitizmo" problema, kuri pasireiškia tuo, kad gerai besimokantiems mokiniams mokytojai skiria daugiau dėmesio. Tą akcentuoja ir patys mokiniai, ir tėvai. Skirstomos ir socialinės klasės, kalbu apie tėvus, kurie eina tam tikras pareigas, atvažiuoja brangiais automobiliais, nešioja tam tikrą aprangą (rodo prabangą, - aut.past.), viskas tas matoma. Tie dalykai kelia stresą vaikams ir tėvams. Vaikai būna nepatenkinti tam tikra apranga, kurios negauna, o bando prisiderinti prie kitų, o tėvai neturi išgalių.

- Mokytojams ir taip yra daug krūvio ar jie susidoros su įtraukiuoju ugdymu?

- Kai buvo sužinota, kad bus įtraukusis ugdymas, nemaža dalis mokytojų atsisakė darbo. Pavasarį vienas mano kolega pasakė, kad nepasiruošusios mokyklos ir kad nukentės gerai besimokantys vaikai. Tai labai daug kas ant jo supuolė. O pasakyta buvo iš dalies teisingai, todėl kad pedagogas tai vienas, o vaikas su specialiaisiais poreikiais turi turėti savo asistentą, tai nežinau, ar švietimas skirs tiek lėšų. Bet pačiam pedagogui bus sudėtinga.

Daug kalbama apie tai, kad reikia integruoti vaikus, be abejo, reikia, bet ar nebus taip, kad tie gabesnieji nukentės? Ar nebus taip, kad ir gabesniesiems per mažai dėmesio bus, nes reikės dirbti su specialių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais?

Aš pati dirbu su tokiais vaikais. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, turi problemų su sensorine sistema, stipriau reaguoja į garsą, suskambėjus skambučiui tas vaikas gali pradėti rėkti ir bėgti iš klasės. Mokytojas juk prisiima atsakomybę, kol vaikas yra mokykloje. Jam reikės kalbėtis su vaiku, parsivesti į klasę, suteikti pagalbą. Tuo tarpu kiti vaikai kažką turės daryti savarankiškai.

Aš kalbu ne apie atskiras mokyklas, o apie bendrą sistemą. Galiu pasakyti, kad pasiruošta yra minimaliai. Suprantu, kad pedagogai turi žinių apie specialiuosius poreikius, suprantu, kad kažkas turi priemonių, bet kai reikės viską sudėti į vieną - juk mokytojo pagrindinis darbas yra mokyti, paskui ugdyti, suvaldyti klasę, mokyti ir ugdyti personalizuotai.