PSO norėtų atpratinti lietuvius nuo mėsos

Vienas žmogus per metus sukerta 100 kg mėsos

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius nesistebi, kad lietuviai daugiausia suvartoja kiaulienos ir paukštienos, juk mūsų seneliai, proseneliai ir kiaules, ir vištas augino ir tokios mėsos vartojimas yra užkoduotas mūsų genetikoje.

„Lietuvoje mėsos vartojimas yra didelis, daugiau kaip 100 kg per metus vienam gyventojui. Jeigu finansiškai žmonės yra turtingesni, tai iškart pereina prie aukštesnės kokybės mėsos, jautienos. Lietuviai laikosi tradicijų.

O PSO šnekos... Ji gi prilygino mėsos valgymą paslydimui ant banano žievelės... Va tokios rizikos. Neišlaiko kritikos. Pradeda aiškinti, kad jautiena, užaugusi ant žolės ir negavusi premiksų, yra pavojinga sveikatai. Tai čia smegenų plovimas. Potekstė, kad tu išvis nevalgyk mėsos, valgyk kruopas, grūdus", - ironizavo E.Mackevičius ir priminė, kad Lietuvoje yra apie 2 proc. vegetarų, kurie vartoja mėsos pakaitalus.

Deja, pasak pašnekovo, Covid pandemija parodė, kad mėsos pakaitalų pramonė pasaulyje patyrė fiasko. Nes tuo metu pradėjo brangti vegetarams, veganams aktuali produkcija.

„Žmonės atsigręžė į mėsą ir pradėjo jos daugiau pirkti. PSO šneka savo, sakyčiau, pasakas seka, o žmonės turi savo galvą, žiūri tradicijų, žiūri į savo senelius, kurie po 95 metus gyvenę", - iliustravo pašnekovas. Jo teigimu, jaunesni žmonės pasiduoda madoms. Vis dėlto visiškas mėsos atsisakymas veda į sveikatos problemas.

E.Mackevičius tikino kadais dalyvavęs laidoje, kurioje nevalgantieji mėsos vaišino dešros pakaitalu laidos svečius. Pasak Egidijaus, paragavęs tokios dešros jis nesuprato skonio, pajuto tik daug prieskonių.

„Gaila žmonių, tu valgai, bet tiek pridėta prieskonių, kad tu nieko nejauti. O jie džiaugiasi, vienas kitam per petį ploja ir sako, oi, kaip čia skanu. Jei esi bandęs gerą kepsnį, supranti, kad čia nesulyginami dalykai. Čia žmogaus genetika, kad skanu, tau smegenys pasako. Nes jos atsimena, kas yra vertingiausia. O kad reikia saiko ir subalansuoti mitybą, - tą visi supranta, - dėstė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas. - Sakoma, va, grikiai turi geležies, tai suvalgyk 100 gramų kepsnio arba 2 kg grikių, vat ir viskas. Plius negausi amino rūgščių, kurių yra raudonoje mėsoje."

Pakaitalų mada praėjo

Paukštiena ant tautiečių stalo irgi labai dažna, tą lemia ir kaina, ir prieinamumas, ir pomėgiai. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas įsitikinęs, kad paukštiena yra sveikesnė alternatyva, jei ją lyginsime su raudona mėsa. Kartu tai ir pigesnis produktas.

Labai svarbus faktorius yra kaina, paukštiena, kiauliena yra labiausiai prieinamos mėsos rūšys. Paukštienos vartojimas, anot pašnekovo, stabiliai auga. „Lietuvoje yra aukščiausios pasaulinės kokybės paukštiena, kokybe, kurią turime Lietuvoje, pasaulyje nelabai kas gali pasigirti. Tai paukštiena užauginta be salmonelės, be antibiotikų, - teigė G.Kauzonas. - Aš nekalbu apie atvežtinę lenkišką, ukrainietišką paukštieną, nes ten tokių aukštų standartų nėra."

Nors pasaulyje visada bus nevartojančių mėsos ir besirenkančių vadinamąją augalinę mėsą, tokios laikyti tvaria, G.Kauzono pastebėjimu, negalima. Nes augalinės mėsos CO2 emisija yra iki 20 kartų didesnė. Vis tiek ta „mėsa" turi užaugti, ar ji bus iš žirnių, pupų, sojos. Paskui yra keli perdirbimo etapai, taigi draugiškumas aplinkai su kiekvienu perdirbimo etapu mažėja. O iš ekonominės pusės tai labai brangi alternatyva.

„Prieš 8 metus buvo amerikietiškos „BioMeat" kompanijos bumas, iš jos naudodavo žaliavą „McDonald‘s". Buvo didžiausi įvertinimai tos įmonės, o dabar - didžiuliai nuostoliai. Tas biznis traukiasi, dideli pasaulio žaidėjai atsisakinėja alternatyvios mėsos. Bendrai žiūrint, mada praėjo", - dėstė pašnekovas.

Žmonės mėgsta mėsą

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas akcentuoja, kad asociacija besaikio valgymo nepropaguoja, tik įvairų ir saikingą. Bet niekur nedingsi, žmonės mėgsta mėsą ir turi pasirinkimo laisvę, ką valgyt.

„Žmonės labai skirtingi ir renkasi maistą pagal sveikatą, religiją, įsitikinimus, net nuotaiką. Statistiškai lietuviai vartojo, vartoja ir vartos kiaulieną. Tai ir įprotis, klimatinės sąlygos, tradicijos, produkto kaina, vartojimo patogumas", - vardijo A.Baravykas. Jis pridūrė, kad tiek Europos, tiek Lietuvos mėsos rinkos gali laukti iššūkiai dėl gyvūnų ligų, kurios pastaruoju metu aktyvėja.

Paklaustas, ar kiaulininkystė Lietuvoje galėtų būti prikelta, A.Baravykas tikina, jog tam reikia kryptingos politikos, kurios - nėra. „Turime perteklių mėsinių galvijų, turime perteklių pieno su tam tikrais pasiūbavimais. 150 proc. apsirūpinama pienu, mėsiniais galvijais - 300 proc., o daržovėmis ir kiauliena - 50 proc. Ironizuosiu, sakoma, kad neužsiauginame kiaulienos, o finale - „skirkite pinigų pieno sektoriui", - šypsojosi pašnekovas.