Radiaciją žmogus prisijaukino

„Lietuvoje daug kas paminėjus radiaciją pradeda kalbėti apie Černobylį. Ir tame nėra nieko nuostabaus, nes Černobylio avarija pati ryškiausia panašaus pobūdžio avarijų kontekste. Be to, dar gyva žmonių, dalyvavusių avarijos likvidavimo darbuose, atmintis. Daugumai tie atsiminimai gana slogūs, o iš slogios patirties gimsta ir neigiamas požiūris į radiaciją kaip reiškinį.

Nepaisant neigiamų asociacijų, žmonės turėtų žinoti, kad radiacija neatsirado dėl to, kad įvyko Černobylio avarija, jį yra ir visada buvo mus supančioje aplinkoje nuo pirmos Visatos atsiradimo akimirkos. Žmogus per milijonus metų evoliucionavo iš dalies dėl to, kad vystėsi radioaktyvioje aplinkoje, ir todėl yra atsparus žemo intensyvumo radiacijai, kurią vadiname gamtiniu radiaciniu fonu.

Gamtinį radiacinį foną sudaro daug dedamųjų, - tai ir kosminė spinduliuotė, pasiekiantį Žemę iš kosmoso; ir spinduliuotė, sklindanti iš grunto po mūsų kojomis, atsirandanti dėl jame esančių radionuklidų bei radono dujų (radioaktyviosios dujos, kurios kyla iš uolienų ir dirvožemio). Kylant aukštyn mus labiau veikia kosminė spinduliuotė, o ant žemės esame labiau veikiami grunto skleidžiamos spinduliuotės. Įdomu tai, kad 10 km aukštyje kosminė spinduliuotė net iki 100 kartų stipresnė nei ant žemės paviršiaus. Dėl šios priežasties orlaivių įgulų narių apšvita dėl kosminės spinduliuotės nuolat vertinama specialistų, - pasakoja V.Statkus. - Kaip kažkada pirmykštis žmogus prisijaukino ugnį, taip 20 a. pradžioje buvo prisijaukinta ir radiacija, moksliškai vadinama jonizuojančiąja spinduliuote dėl savo ypatybės nutraukti molekulių cheminius ryšius ir sukurti jonus (jonizuoti). Šiandien jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas toks platus, kad sunku rasti sritį, kurioje dar nebūtų taikomos jonizuojančiąja spinduliuote grįstos technologijos. Medicina, pramonė, mokslas ir mokymas, kitos įvairios sritys, kuriose jonizuojančioji spinduliuotė naudojama diagnostikai ir gydymui, procesų valdymui, sterilizacijai, kokybės kontrolei, saugumo užtikrinimui, moksliniams tyrimams ir dar daug kur."

- Visuomenėje populiarus pasakymas, kad žmonės dėl įvairių ligų gauna daug radiacijos, ypač onkologiniai ligoniai. Ar žmogus gali skleisti radiaciją?

- Medicina viena geriausiai plačiajai visuomenei žinomų jonizuojančiosios spinduliuotės pritaikymo sričių, nes jonizuojančioji spinduliuotė naudojama tiek ligų diagnostikoje (rentgeno diagnostika, diagnostinė branduolinė medicina), tiek jų gydyme (gydomoji branduolinė medicina, spindulinė terapija). Retam iš mūsų gyvenime nėra daryta rentgeno nuotrauka, tačiau greitėjant medicinos technologijų plėtrai tų nuotraukų taip pat daugėja. Kai kas jau ir visą albumą sukaupęs.

Šioje vietoje svarbu neperlenkti lazdos ir įsisąmoninti, kad su naujomis technologijomis ateina ir naujos grėsmės, mat kuo didesnę apšvitą jonizuojančiaja spinduliuote žmogus gauna, tuo didesnį neigiamą poveikį jis patiria. Atsižvelgiant į tai, jonizuojančioji spinduliuotė turi būti kiek įmanoma ribojama ir taikoma pacientui tik tada, kai tai yra pagrįsta. Kita vertus, tyrimai duoda neįkainojamą diagnostinę informaciją, todėl visiškai atsisakyti visų tyrimų taip pat nevertėtų. Geriausia išlaikyti balansą, kad procedūrų teikiama nauda visada būtų didesnė už jonizuojančiosios spinduliuotės daromą žalą.

Dažnas mitas, kad pasidarius rentgeno nuotrauką ar peršvietus kokį daiktą jonizuojančiąja spinuliuote tas žmogus ar daiktas tampa radioaktyviu. Taip tikrai nėra. Taip kaip pabuvę šviesoje nepradedame šviesti visomis vaivorykštės spalvomis, taip ir pabuvę jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje netampame radioaktyvūs. Jonizuojančioji spinduliuotė tiesiog pereina mus kiaurai.

Tačiau nėra dūmų be ugnies, visgi tam tikrų medicininių procedūrų metu žmogus tikrai laikinai tampa radioaktyvus. Tokioms procedūroms priskiriamos branduolinės medicinos procedūros, mat jų metu pacientui sugirdomi radiofarmakologiniai preparatai, kurie yra radioaktyvūs. Po tokios procedūros pacientas kelias dienas ar net savaites yra radioaktyvus ir toks lieka iki tol, kol iš organizmo natūraliais būdais pasišalina procedūros metu naudoti preparatai. Iki tol rekomenduojama prie tokio paciento nebūti šalia ilgėliau nei reikia. Kaip tokioje situacijoje pacientui ir jo artimiesiems elgtis, paaiškinama specialioje atmintinėje, kurią po procedūros pacientui išduoda gydymo įstaiga.

- Kontroliuojami krovinių, kurie gali skleisti radiaciją, įvežimai į šalį, kaip prie kontrolės prisideda jūsų centras?

- Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai (taip vadinami visi įrenginiai, skleidžiantys jonizuojančiąja spinduliuotę, taip pat grynos radioaktyviosios medžiagos) nuolat cirkuliuoja ekonomikoje (kaip ir visi kiti verslui reikalingi įrenginiai ar medžiagos), todėl kasmet į Lietuvą įvežamas tam tikras jų kiekis. Įrenginiams, generuojantiems jonizuojančiąja spinduliuotę (pvz., rentgeno aparatams), jokie vežimo apribojimai netaikomi, nes tokia įranga be elektros tinklo veikti negali ir todėl vežant nėra pavojinga.

Kitaip su radioaktyviosiomis medžiagomis, nes radioaktyviosios medžiagos todėl ir radioaktyviosios, kad skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę savaime, be jokio išorinio energijos šaltinio. Atsižvelgiant į tai, radioaktyviosios medžiagos priskiriamos pavojingiems kroviniams, kuriems taikomi specialūs saugų vežimą reglamentuojantys reikalavimai. Radiacinės saugos centras išduoda licencijas radioaktyviųjų medžiagų vežėjams, taip pat specialius leidimus įsivežti radioaktyviąsias medžiagas būsimiems arba jau esamiems tokių medžiagų naudotojams. Vykdomi ir periodiniai ūkio subjektų patikrinimai, kurių metu vertinama, kaip ūkio subjektai laikosi jiems keliamų radiacinės saugos reikalavimų.

Radioaktyviųjų medžiagų vežimo sritis plati, todėl, užtikrindamas saugų radioaktyviųjų medžiagų vežimą, Radiacinės saugos centras glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Lietuvos Respublikos Muitinės pareigūnais, o kilus problemoms valstybės pasienyje, jas sprendžia kartu.

- Papasakokite apie radiacinį foną, kasdien jis stebimas Lietuvoje. Jeigu fonas padidėtų, ko būtų iškart imamasi?

- Radiacinės saugos centras prižiūri ir vysto Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklą (RADIS) Lietuvoje. RADIS - viena pagrindinių radiacinio pavojaus stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo priemonių. Radiacinės saugos centro specialistai nuolat (24/7) stebi RADIS teikiamus matavimų duomenis ir apie aplinkos radiacinio fono padidėjimą Lietuvoje nedelsdami informuotų atsakingąsias institucijas ir gyventojus bei pateiktų rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo.

Aplinkos radiacinis fonas svyruoja nuolat, tokia jo prigimtis, tačiau reikšmingam aplinkos radiacinio fono padidėjimui reikalingas reikšmingas įvykis. Tokiu įvykiu galėtų būti branduolinė avarija atominėje elektrinėje, purvinosios bombos sprogimas Lietuvos teritorijoje ar kita stambi radiologinė avarija. Laimei, tokių avarijų šalyje nuo Černobylio laikų nebeturėjome, todėl ir reikšmingų fono padidėjimų nefiksuojama. Gyventojai foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės matavimų duomenis gali stebėti RSC interneto svetainėje, pasirinkę aktyvią nuorodą „Radiacinis fonas Lietuvoje".

- Jūsų centras atlieka radiacinės saugos patikrinimus, papasakokite paprastai, ką tikrinate?

- Radiacinės saugos centro pareigūnai periodiškai tikrina ūkio subjektus (dažniausia tai juridiniai asmenys, tačiau gali būti ir fiziniai) siekdami įvertinti, kaip jie laikosi radiacinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu.

Patikrinimo dažnis priklauso nuo ūkio subjekto vykdomos veiklos ir tokios veiklos keliamos rizikos žmonėms ir aplinkai. Radiacinės saugos centro pareigūnų akiratis apima įvairius ūkio subjektus, liūto dalis - medicinos įstaigos (odontologijos kabinetai, klinikos ir poliklinikos, ligoninės), tačiau ne vien jos. Aplankome ir įvairias pramonės įmones, ir mokslo įstaigas, valstybės įstaigas ir įmones, metalo laužo supirktuves, ir net sendaikčių turgus.

Lankomės visur, kur naudojami įvairūs jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai arba gali būti aptinkami taip vadinami paliktieji (bešeimininkiai) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Patikrinimų metu daug dėmesio skiriama ne tik teisės aktų atitikčiai nustatyti, bet ir konsultacijoms įvairiais radiacinės saugos klausimais, nes geriausias ginklas nuo negandų - žinojimas, kuris mus saugo.