Rašyti negalima tylėti - kur dedam kablelį?

Filosofas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas JUOZAITIS

„Respublika" buvo nustumta į pakraštį ir niekas neatšauks šitos nesąmonės, nors man tai ir labai keista. Tai yra labai blogai. „Respublika" - ji gi visada buvo ant ašmenų, ir tik pati gali gintis.

Aš atsimenu, kaip 1992-aisiais dar tik būsimi konservatoriai prieš Lietuvos valstybės Konstitucijos priėmimą bandė prastumti į šalies prezidentus vieną asmenį. Tada aš perėjau nuo „Lietuvos ryto" į „Respublikos" pusę, nes ji atvirai prieštaravo tokiam pasityčiojimui iš žmonių valios.

Tada vyko pasipiktinusių žmonių mitingai, nes būsimi konservatoriai norėjo valstybės be Konstitucijos, bet su prezidentu. Aš manau, kad jau tada JAV ambasadai galėjo atrodyti, kad toks būsimų konservatorių vajus yra „antikomunistinis", todėl nepalaikė nei mitinguotojų, nei „Respublikos".

Man pačiam buvo labai brangus 1992 m. laikotarpis, kai reikėjo saugoti demokratiją, kad Lietuva nepasuktų Baltarusijos Lukašenkos vėžėmis. Lukašenka Baltarusijoje gal dar nebuvo įsigalėjęs, o čia, Lietuvoje, jau buvo sukama į tą pusę, kad prezidentas būtų paskelbtas dar prieš Konstitucijos priėmimą ir buvo labai aišku, kas tuo prezidentu turėjo tapti. Tada kiekvienoje benzino kolonėlėje būtų buvęs Vytauto Landsbergio portretas. Ačiū Dievui, kad nuo to apsigynėme.

Turbūt buvo amerikiečių sandėris su konservatoriais ir dėl „Mažeikių naftos" pardavimo. Tada aš asmeniškai vedžiau protesto mitingą ir plytą rankoje laikiau. Mitingą palaikė „Respublika", taip pat ir tuometinis Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis išvedė į mitingą studentus.

Ten buvo visi protingi žmonės, nes „Mažeikių naftą" ne pardavė, o atidavė, padovanojo - ir viskas! O R.Pavilionio sūnus, konservatorius Žygimantas Pavilionis - tai tas obuolys, kuris nuriedėjo nuo obels ir turbūt pats nežino, nuo kokios.

O dėl Sorošo fondų, tai aš žinau nemažai žmonių, kurie tiesiog pragyveno iš šių fondų. Pavyzdžiui, filosofas Arvydas Šliogeris versdavo vieną knygą po kitos iš vokiečių ir anglų kalbų, o už tas knygas Sorošo fondas mokėjo honorarus, stipendijas, po to išleisdavo tas filosofines knygas, nes jos buvo labai reikalingos.

Ar amerikiečiai taip nenusipirko mūsų inteligentijos? Didžiųjų valstybių demokratija ir didžiųjų valstybių galia ne visada sutampa."

 Žurnalistas, rašytojas, teatro kritikas Valdas VASILIAUSKAS

„Pirmiausia mane stebina kontrastas. Paskelbus Ilono Masko platformoje „X" įrašą apie Lietuvą, „Respubliką", šis vaizdo įrašas rekordiškai sulaukė 13-os milijonų peržiūrų per vieną dieną. Tai nuostabu, kadangi daug kas pasaulyje, taip pat ir daug amerikiečių, net nežino, kur yra Lietuva. Tačiau ten - milijoninės peržiūros, o Lietuvoje - visiška tyla.

Ir tai suprantama, kadangi gniuždant, naikinant „Respubliką", taip pat nuverčiant Rolandą Paksą, kuris yra antras herojus to „X" platformoje paskelbto vaizdo įrašo, dalyvavo visas mūsų elitas, kuris ir dabar užima svarbiausias pozicijas ir valdo žiniasklaidą. Jeigu prisiminsime istoriją, tai iš pradžių iš respublikonų, kurie rašydavo apie Sorošo vietininkus Lietuvoje, buvo tyčiojamasi.

Buvo sakoma, kad tai nesąmonė, kad tai sąmokslo teorija. Bet dabar, kai jau ištraukti „WikiLeaks" dokumentai, kuriuos komentuoja Maiklas Benzas, jau nebe juokai - nes čia yra oficialūs dokumentai. Oficialus tuometinio JAV ambasadoriaus Lietuvoje Stiveno Malo susirašinėjimas su JAV valstybės departamentu.

Be to, tas vaizdo įrašas yra labai profesionaliai paruoštas. Netgi labai gudriai, pasakyčiau, kadangi įrašo autorius M.Benzas tris kartus pakartoja - žmonės, kas čia darosi, kad Niujorko milijardieriaus Sorošo privataus fondo vietininkus Lietuvoje, kuriuos kritikuoja dienraštis „Respublika", puola užstoti JAV valstybės departamentas? Kodėl? Reikia išsiaiškinti, kodėl? M.Benzas tiesiog stebisi, negi kažkas dar abejoja, jog Sorošo įkurtos NVO dirba ranka rankon su JAV valstybės departamentu! Negana to, dar jo truputį finansuojamos.

Dž.Sorošo 1990 m. įkurtas Atviros Lietuvos Fondas (ALF) tapo tokia motinine struktūra, iš kurios išriedėjo šimtai kitų NVO. Dabar jau sunku suskaičiuoti, kiek jų yra priperėta per 34 metus. Jos tarytum turėtų ginti visuomenės interesus, tačiau iš tikrųjų yra suaugusios su valdžia. Be to, tos NVO yra ne pelno siekiančios, tačiau jų vadovai puikiai gyvena iš tų pinigų, nors jie turėtų būti skirti NVO veiklai ir visuomenės interesams.

Klausimas yra tik toks, kodėl visa tai yra iškeliama, demaskuojama būtent dabar? Po tiek metų? Tai čia yra gili mintis, kad dabar tai labai aktualu pačiai Amerikai. Susidaro įspūdis, kad Lietuva buvo tik toks pilotinis projektas.

Nepriklausomoje demokratinėje valstybėje pirmiausia sunaikinta nepriklausoma spauda, kartu buvo nuverstas ir žmonių išrinktas prezidentas. Lygiai tą patį dalyką išbandė pirmąją savo kadenciją ir Donaldas Trampas. Jis sulaukė dviejų apkaltų, buvo vos ne nuverstas, nors amerikiečių ir išrinktas.

Be to, galingiausios visomis prasmėmis pasaulio valstybės vadovas faktiškai buvo izoliuotas nuo kontaktų su visuomene, su savo rinkėjais. Jis buvo praradęs teisę į laisvą žodį ir į savo nuomonės pareiškimą, netgi būdamas galingiausios pasaulio valstybės vadovu.

2012-2016 m. taip atsitiko ir R.Paksui, kuris tuo metu jau buvo visiškai išteisintas Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete buvo pateiktas Lietuvos valstybei reikalavimas grąžinti R.Paksui jo pilietines teises, tačiau jisai niekaip negalėjo jų atgauti.

Vaizdo įrašas apie „Respubliką", kuris buvo paleistas tinkle „X", sulaukė didžiulio populiarumo. Tačiau suprantate, kodėl Lietuvoje visi tyli? Visiems truputį gėda. Ypač mūsų kolegoms žurnalistams, Lietuvos žurnalistų sąjungai. Joks ten Sorošas nieko nebūtų galėjęs padaryti „Respublikai", jeigu kolegos būtų solidarūs."

„Šiaulių krašto" vyriausiasis redaktorius Vladas VERTELIS

„Manau, būtų keisčiau, jeigu informacija apie JAV ambasados Lietuvoje veiklą prieš „Respublikos" leidinių" grupę būtų Lietuvoje paviešinta ir būtų apie tai atvirai diskutuojama. Nes ne tokia dabartinės Lietuvos viešosios erdvės situacija. Jau kelis dešimtmečius čia vyrauja toks pragmatinis, o ne objektyvus žurnalistikos pradas. Tai reiškia, kad yra oponentų juodinimas, kalimas prie kryžiaus, o ne sąžininga diskusija ir nuomonių įvairovė. „Respublikos" leidinių" grupės laikraščiai atstovavo tai nepriklausomai, savai pozicijai, situacijos matymui ir jos aiškinimui. Būtent tai yra pagrindas skirtingai nuomonei. Tai yra laisvosios žurnalistikos pagrindas, bet to Lietuvoje jau nėra.

Mano galva, susiklostė toks informacinis-propagandinis laukas, kuris remiasi naujienų, nuomonių selekcija. Ir dėl to šalyje propagandininkai, nuomonių formuotojai, susiformavę per kelis dešimtmečius, išstūmė iš viešosios erdvės intelektualus, kuriems rūpi ir rūpėjo ne tik partijų, ekonominių grupių interesai, bet ir Lietuvos žmonių interesai.

Pavyzdžiui, švietimo, kultūros, istorinės atminties, paveldo problemos, lietuvių tautos ir valstybės gerovės reikalai. Atvirkščiai - labai išryškėjo veikimas, kurį iliustruoja sąvoka „iš principo". Kai jau nesvarbi kitokia nuomonė, kitokia pozicija, nes „iš principo" jos nepriimu, nenoriu apie tai nieko girdėti.

O tokia politika ir veda prie žmonių nesusikalbėjimo ir priešiškumo. Kai mes, tie mes, visada teisūs, gerieji, o jie, pavyzdžiui, „Respublikos" leidinių" grupė, Vitas Tomkus ar ten dirbantys žurnalistai yra „iš principo" blogi, pikta linkintys tiems geriesiems ir tai pačiai valstybei, kuriai gerieji įsivaizduoja atstovaujantys. Tokia politika pateisina patyčias, etikečių klijavimą, vadinimą „runkeliais", „vatnikais", „putinistais, o dabar ir „trampistais", „penktąja kolona". Mano mąstymu, toks propagandinis veikimas ir yra viena didžiųjų nacionalinių grėsmių.

Ar tai pasikeis? Manau, kad tas šizofreniškas visuomenės skaldymas ir baimių skleidimas tik stiprėja. Yra toks reiškinys mimikrija - prisitaikymo gamtoje fenomenas, kai vidinis cenzorius užvaldo protą ir valią. Žmonių protą ir valią užvaldė vienos generalinės linijos politika ir būtent todėl pavyko ataka prieš „Respubliką", nes kitoms žiniasklaidos priemonėms įsijungė vidinis cenzorius.

Tikėtis, kad Lietuvoje bus plačiai diskutuojama apie tai, ką paviešino M.Benzas, neverta. Nebent pats D.Trampas savo interviu ar pasisakydamas socialiniuose tinkluose pasakytų, kad tai, kas įvyko Lietuvoje, nėra gerai, nes kenkia Amerikos ir Lietuvos santykiams. Gal po to kas nors ir pasikeistų."