Profesinės sąjunga skambina pavojaus varpais dėl Vilniaus apskrities policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnų neadekvačiai augančio darbo krūvio ir jų mažų atlyginimų. Kaip tvirtinama, tarnybą palieka net patys ištvermingiausi ir didžiausią patirtį žmonės.
Dirba už du ar net tris
Kiek dar laiko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) išnaudos pareigūnus? To skambiai klausia Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS), išplatinusi pranešimą apie vis blogėjančią padėtį.
Pasak šios profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus JAGMINO, darbo krūviai Vilniaus AVPK ikiteisminio tyrimo pareigūnams toliau auga.
„Tirdami vienu metu vidutiniškai 40 ir daugiau bylų pareigūnai realiai dirba už du ar net tris, tačiau atlygis dėl to neauga neskaitant tų kelių procentų, kurie buvo pridėti šių metų pradžioje vertinimų metu. Jeigu pareigūnas dirba už du ar tris, kodėl jam nemokama adekvačiai? Atrodo, kad tiesiog užsimerkiama, o dirbamas kelių žmonių darbas už vieno etato apmokėjimą", - sakė V.Jagminas.
Jis priminė, kad Vilniaus AVPK, siekdamas bent kiek padidinti motyvaciją, šiemet įvertino tik ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Tikėtasi, kad tai padės nors kažkiek spręsti jų trūkumą. Anot V.Jagmino, momentiniai sprendimai nesuveikė.
„Tie keliasdešimt eurų, pridėtų prie atlyginimo, nekompensuoja nuovargio, prastos savijautos ir įtampos. Ar galima apskritai ištirti 40 bylų per 21 darbo dieną? Visas reikia perskaityti, laiku ir tiksliai atlikti prokurorų suformuotas užduotis. Tokie krūviai verčia pareigūnus arba eiti į kitas tarnybas, arba palikti sistemą. Neištvėrę krūvių, mano žiniomis, ją palieka ne tik patyrę specialistais, bet ir jaunimas", - aiškino jis.
Kaip V.Jagminas sakė „Vakaro žinioms" , nenorima eiti dirbti ten, kur ir didžiausi darbo krūviai, ir reikalingos specifinės bylų tyrimo žinios.
Jau anksčiau įspėjo
Profesinės sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad žmonės neprivalo sėdėti po darbo ir bandyti vežti tiek, kiek užkraunama ant pečių dėl to, kad darydamas reformą kažkas galimai nenumatė kelių žingsnių į priekį: „Viltys į jaunimą - labai greit subyra. Mano nuomone, tai kitos kartos žmonės, kurie darbą supranta teisingai - kaip priemonę užsidirbti, ir darbas nėra visas jų gyvenimas."
Jis priminė, kad vykdant pastarąją policijos reformą profesinės sąjungos įspėjo apie galimą dar vieną pareigūnų nubyrėjimą, tačiau niekas nesiklausė ir dabar negirdi argumentų - jei reforma sumanyta, ją trūks plyš siekiama įgyvendinti.
„O kai pareigūnų trūkumas - griebiamasi šiaudo, kad tik kažkaip iš balos išlipti. Mūsų nuomone, problemos neišspręs net su Vilniaus politikais pasiektas susitarimas sumokėti nemenkas išmokas į komisariatą ateisiantiems dirbti naujiems pareigūnams", - sakė VAITĮPS pirmininkas, priminęs, kad prieš reformą tyrėjai tirdavo tik apie 20 bylų per mėnesį.
Situacijos blogėjimą, profsąjungos požiūriu, rodo ir didėjantis tarnybinių patikrinimų skaičius dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
„Visa ši sistema buvo pastatyta ir laikėsi ant idėjinių pareigūnų, kurie tikėjo ateitimi, gerais pokyčiai, bet po praėjusios reformos visi matymai ir norai žlugo", - pastebėjo „Vakaro žinioms" V.Jagminas.
Kaip išlipti iš balos?
Profesinės sąjungos narių nuomone, situacija šiek tiek pasikeistų, jeigu lyderystės imtųsi Policijos departamentas - padidintų ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlygio minimalią ribą.
„Tai yra padaryti tai, kas nustatyta naujame Vidaus tarnybos statute. Jei tai būtų padaryta iki metinių vertinimų, to būtų visiškai pakakę tyrėjų atlyginimams padidinti, o tuo pačiu nebūtų pasielgta neteisingai kitų labai gerai dirbusių Vilniaus pareigūnų atžvilgiu, kuriuos būtų buvę galima įvertinti", - tvirtino V.Jagminas.
Profesinė sąjunga tai pat siūlo, kad susitarus apskričių policijos vadovams bandyti laikinai pasidalinti bylas - perduoti jas tiems pareigūnams, kurių krūvis yra mažesnis, ir pagaliau priimti sprendimą ir mokėti už realiai tyrėjų dirbamus viršvalandžius.
Policijos departamento komentaras
Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnų krūvis negali būti nusakomas vien tik tam tikru momentu atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičiumi. Nusikalstamos veikos yra labai skirtingos, kalbant tiek apie tyrimų sudėtingumą, jų perspektyvą, tiek apie būtinų atlikti procesinių veiksmų skaičių ir jų intensyvumą, kad būtų surinkta pakankamai įrodymų, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir nustatytas ją padaręs asmuo (asmenys).
Būtina pažymėti, kad vieno ikiteisminio tyrimo metu gali būti tiriama viena nusikalstama veika, kurią padarė vienas asmuo, taip pat viename ikiteisminiame tyrime gali būti atliekamas tyrimas dėl dešimčių ar net šimto tos pačios rūšies ar skirtingų nusikalstamų veikų.
Neteisinga teigti, kad 40 ar 50 ikiteisminių tyrimų turi būti atlikta per mėnesį. Vidutinė nusikalstamos veikos tyrimo trukmė 2024 m. 5 mėn. duomenimis (Informatikos ir ryšių departamento skelbiami duomenys) policijos įstaigose yra 131,67 dienos, o Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau - aps. VPK) – 136,24 dienos.
Vilniaus miesto policijos komisariatuose, kur yra atliekama daugiausiai tyrimų, vidutinė nusikalstamos veikos tyrimo trukmė yra nuo 92,55 iki 126,72 dienų. Kai kurioms veikoms ištirti ir perduoti sprendimui priimti pakanka ir kelių dienų (pavyzdžiui, dėl veikos, nustatytos BK 281 (1) str. - Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), tačiau kai kurių veikų tyrimas trunka ilgai, kai skiriami kompleksiniai tyrimai (ekonominiai, psichiatrijos ekspertizės ir pan.), kurių nesulaukus, kiti tyrimo veiksmai negali būti atliekami.
2024 m. birželio mėn. duomenimis Vilniaus aps. VPK policijos komisariatuose buvo užimtos 164 ikiteisminio tyrimo tyrėjų pareigybės ir vidutiniškai vienam pareigūnui teko 17,4 ikiteisminio tyrimo. Didesni vidutiniai ikiteisminių tyrimų skaičiai yra Vilniaus m. 1- ajame PK (apie 25) ir Vilniaus r. PK (apie 20). Atskirais atvejais ( iš viso 7) pareigūnai savo žinioje turėjo virš 40 ikiteisminių tyrimų. Dalyje jų, atliekami tyrimai tų pačių įtariamųjų atžvilgiu. Būtent dėl pasikartojančių įtariamųjų ikiteisminiuose tyrimuose, kurie pavedami atlikti tam pačiam tyrėjui ir nėra sujungti, laikinai susidaro žinioje turimų ikiteisminių tyrimų skaičius.
Vilniaus apskrities VPK taiko priemones sulyginti ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų krūvius, tyrimus perduodant į kitus padalinius. Tam tikrais atvejais neįmanoma išlaikyti tikslaus vienodo tyrimų paskirstymo dėl įvairių objektyvių priežasčių – bylos sudėtingumo, o taip pat mažesnį krūvį turi mažiau patirties turintys pareigūnai.
Policijos sistemoje yra nustatyta vieninga darbo apmokėjimo sistema, kurioje pareigybės, pagal atliekamus tyrimus, tenkančią atsakomybę yra suskirstyti į lygius, nustatant minimalius pareiginės algos koeficientus. Būtina pažymėti, kad nustatant darbo apmokėjimo sistemą 2024 metams, ikiteisminio tyrimo tyrėjams buvo nustatyti aukštesni minimalūs pareiginės algos koeficientai nei kitiems atitinkamos pareigybių grupės pareigūnams. Be to, Vilniaus aps. VPK, suderinus su socialiniais partneriais, ikiteisminio tyrimo tyrėjus pasirinko kaip prioritetinę grupę pareiginės algos koeficientams kelti per neeilinius ir eilinius tarnybinės veiklos vertinimus atsižvelgiant į turimus asignavimus. Prioritetizuojant veiklą pareigūnai, baigę Lietuvos policijos mokyklą, ar jos įvadinius kursus, buvo skiriami į reagavimo padalinius, tačiau šių metų birželio mėnesį iš 10 į Vilniaus aps. VPK paskirtų pareigūnų, 4 paskirti į ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigas įvairiuose padaliniuose. Be to, siekiant mažinti pareigūnų krūvį, techninių, pagalbinio pobūdžio funkcijų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, atlikimui yra steigiamos darbuotojų pagal darbo sutartis pareigybės. Š. m. liepos mėn. į Vilniaus aps. VPK bus paskirti 32 pareigūnai, baigę pirminį profesinį mokymą Lietuvos policijos mokykloje.
Tiek iki pokyčių, tiek ir juos įgyvendinus, negalima pasakyti, kad krūviai išaugo dvigubai, ar trigubai. Pirmiausiai būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sumažėjo nusikalstamų veikų skaičius, tyrėjai pradėjo naudoti naujus įrankius, leidžiančius operatyviau atlikti veiksmus (atsirado Informacinė baudžiamojo proceso sistema ir elektroninė byla, galimybė apklausas atlikti, pasitelkti vertėjus ir pan. nuotoliniu būdu). Tačiau tenka pripažinti, kad šiuo metu baudžiamasis procesas yra pakankamai biurokratinis, reikalinga atlikti pakankamai daug veiksmų, siekiant surinkti duomenis, kurie reikalingi sprendimui priimti ir naudoti tolesniame teisminiame procese. Demografinė padėtis yra tokia, kad pareigūnų skaičius mažėja, ir nors taikomos įvairios pritraukimo ir motyvavimo priemonės, reikia suprasti, kad jaunų žmonių, potencialiai galinčių tapti pareigūnais, skaičius mažėja (turint omeny ir padidintus reikalavimus kandidatams – tiek sveikatos, fizinio pasirengimo, tiek ir reputacijos prasme), todėl būtina ieškoti būdų, kaip palengvinti procedūras, jas automatizuoti.