Regis, už šiukšles mokėsime daugiau

„Vakaro žinios" nuolat sulaukia skaitytojų skambučių ta pačia tema - kodėl komunalinių atliekų išvežimo ir tvarkymo mokestis toks didelis, kodėl pastovioji rinkliavos dalis apskaičiuojama pagal bendrą objekto plotą, o ne gyventojų skaičių.

„Esu vilnietė, gyvenu nuosavame name Vilniuje. Manau, rinkliava už atliekų surinkimą iš gyventojų yra labai brangi. Rodos, ir rūšiuojame, kad sumažintume sąskaitas, bet vis tiek brangu. Juk čia ne verslas, o viešoji paslauga. Kodėl pastovioji rinkliavos dalis skaičiuojama ne pagal gyventojų skaičių, o objekto bendrą plotą? Juk galiu šiukšlę sugeneruoti terasoje ir ją išmesti į šiukšliadėžę virtuvėje. Juk šiukšlina žmonės, o ne plotas?" - retoriškai klausė skaitytoja Aldona.

Nustatyti tikslų atliekų kiekį sudėtinga

Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės patarėja Jelena Podymova priminė, bendrai nustatyti tikslų komunalinių atliekų, perduotų tvarkyti kiekvieno atliekų turėtojo, kiekį dažnai yra sunku arba brangu.

„Savivaldybių atstovai nurodo, kad daugiabučių namų kiemuose sudėtinga sukontroliuoti išmetamų atliekų kiekį, kadangi kolektyviniai atliekų surinkimo konteineriai dažniausiai prieinami visiems. Gali pasitaikyti atvejų, kad į šiuos konteinerius atliekas išmes ir asmenys, kuriems nepriklauso jais naudotis (pvz., individualių namų gyventojai), - sakė J.Podymova. - Be to, skaičiuojant vietinę rinkliavą pagal gyventojų skaičių buvo susiduriama su problema, kai gyventojai, nuosavybės teise valdydami kelis nekilnojamojo turto objektus (NTO) ir vykdydami juose ūkinę veiklą (pvz., būsto nuomą), nebuvo apmokestinami už atliekų tvarkymą minėtuose NTO."

Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas „Vakaro žinioms" teigė, kad bendrijos, žinoma, diskutuoja dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo mokesčio.

„Vieni sako, kad toks (pagal plotą, - aut. past.) apskaičiavimas yra neteisingas. Kiti sako, jeigu būtų pakeistas skaičiavimas pagal gyventojų skaičių, o būtų žmonių, kurie nuomotų butą ir to nedeklaruotų, tai irgi negerai tada. Čia nėra tokios tiesos, kad vienareikšmiškai būtų galima pasakyti. Aš ir pats daug metų susidūręs su tuo ir nežinau, kuris būdas yra teisingesnis. Aišku, savivaldybėms lengviau skaičiuoti nuo ploto. O socialiai teisingiau būtų skaičiuoti nuo žmonių skaičiaus. Ar tai įmanoma išspręsti, čia jau savivaldybių reikalas sukontroliuoti gyventojų skaičių, arba pačios bendrijos turėtų tą daryti", - komentavo A.Čaplikas.

Nebus nereikalingų sąnaudų

Aplinkos ministerijos informacija, 2021 metų pabaigoje priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos įteisino komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros reformą. Apskaičiuojant rinkliavos dydžius atsirado ekonominis reguliatorius - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tikimasi, kad dėl to skaidrės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimas.

VERT „Vakaro žinias" informavo, jog jau yra parengusi Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie užtikrins vienodą ir skaidrią kainodarą visoje Lietuvoje bei aiškias taisykles, kokias regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) sąnaudas bus galima įtraukti į regioninę kainą.

Taip pat jau yra suderintos RATC investicijos ir derinamos naujai atliekamos, baigiami tikrinti regioninės kainos apskaičiavimo projektai. Artimiausiu metu bus patvirtintos kelių regionų regioninės kainos.

„Paslaugų sektoriuje kainos visur kyla, jei palygintume su 2020 metais. Noriu paminėti, kad pati VERT kainos nei mažins, nei didins. Mes žiūrėsime, kad kaina būtų teisinga, t.y. kaina turės būti paremta būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis kokybiškai paslaugai teikti ir gamtos apsaugai užtikrinti", - teigė VERT Atliekų reguliavimo skyriaus vedėjas Raimondas Balčiūnas.

Pasak R.Balčiūno, bus vertinamas ir viešąją paslaugą teikiančio ūkio subjekto efektyvumas, ar nėra dirbtinai pučiamas darbuotojų skaičius ir pan.

„Kirpykla negalėtų dirbti be žirklių, bet nebūtinai ten turi būti paauksuotos kriauklės kokybiškai paslaugai suteikti. VERT jau tikrina projektus, pradinės ūkio subjektų planuotos regioninės kainos jau sumažėjo. Viskas priklauso nuo RATC planavimo, kurių kainas mes nustatinėsime. Kainos bus nustatomos trejų metų ateities laikotarpiui ir, esant būtinybei, galės būti kartą per metus perskaičiuotos, - aiškino VERT Atliekų reguliavimo skyriaus vedėjas. - Priežiūra vyksta, kol kas pradžia, nėra lengva nei mums, nei RATC įsigaliojus naujam reguliavimui. Sieksime, jei galima, padaryti kažką geriau, taupiau, efektyviau, kad atpigtų paslauga vartotojams, o ne atvirkščiai, - pavyzdžiui, būtų vykdomi kokie naudos neduodantys projektai."

Komentuoja Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Aplinkosaugos ir energetikos klausimais Agnė KAZLAUSKIENĖ:

- Ar visos savivaldybės pastoviąją rinkliavos už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą dalį apskaičiuoja pagal bendrą objekto plotą?

- Tik 5 savivaldybės - Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono - apskaičiuoja pagal gyventojų skaičių. Skaičiavimas leidžiamas pagal plotą arba gyventojų skaičių, savivaldybės nusistatė, įsivertino, kuris administravimas kainuoja pigiau. Dauguma savivaldybių rinkosi skaičiavimą pagal plotą.

Visos savivaldybės yra perėjusios prie dvinarės rinkliavos, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Pastovioji dalis yra infrastruktūros išlaikymui, t.y. nuolat mokama dalis, nepriklausomai nuo to, ar generuoja namų ūkis atliekas ar ne. O kintamoji dalis priklauso konkrečiai nuo atliekų svorio. Jei kalbame apie daugiabučius, tai išskaičiuojama pagal bendrą surenkamą kiekį, kadangi sveriama. O individualiose valdose gali būti dviejų tipų konteineriai, mažesni 120 litrų ir didesni 240 litrų. Taip pat gali būti skirtingas ištuštinimo dažnis, kas savaitę, kas dvi arba kartą per mėnesį. Kadangi kiekvienas konteineris sveriamas, jis priskiriamas konkrečiam ūkiui. Pagal tai atliekami skaičiavimai ir, jeigu reikia, korekcijos.

- Papasakokite apie rengiamą naujovę - regioninę kainą.

- Regioninę kainą sudarys sąvartyno vartų mokestis, transportavimas iki sąvartyno, šalinimas, deginimas. Kita dalis, už kurią visiškai atsakinga savivaldybė, bus dvinarė rinkliava. Ji savo ruožtu skaidosi į pastoviąją ir kintamąją dalis.

Taigi tokia naujovė. Dar tik laukiame pirmųjų savivaldybių kainų apskaičiavimo, nes tai priklauso nuo regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) ir nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Nuo šių metų visas komunalinių atliekų tvarkymo procesas bus reglamentuotas ir prižiūrimas VERT, taip kaip vanduo, šilumos energija ar elektra.

- Mokestis už komunalinių atliekų išvežimą, tvarkymą didės?

- Kaina augs vien dėl sąvartyno vartų mokesčio. Mes nesusimažinome atliekų perpus. Dėl to yra skirtumas, kuris atgula į kainą. Ir plius dar VERT išlaikymas. Žinote, apmaudu, juk mūsų gyventojai kasmet sąmoningėja, puikiai rūšiuoja atliekas, - tai parodė ir Vilniaus pavyzdys. Tačiau sąskaita nemažėja. Ji didėja. Paradoksas. Kodėl? Pernai įvyko energetikos kainų šuolis. Labai šoktelėjo kuro, elektros kainos. Šiais metais padidėjęs minimalus darbo užmokestis, atsirado regioninė kaina su VERT. Skaičiuojama, kad VERT išlaikymas per metus gali valstybei kainuoti - per RATC ir deginimo įrenginių įmokas - nuo 400 tūkst. iki 500 tūkst. eurų per metus. Vadinasi, ši kaina atguls į kiekvieno namų ūkio ar verslo sąskaitą.

Plius - nuo šių metų baigėsi vadinamojo taršos mokesčio, t.y. aplinkos taršos mokesčio už šalinamas atliekas, lengvata. Nors mes, gyventojai, generuojame mažesnį atliekų kiekį, padidėjo 1 tonos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos - nuo 50 iki 80 eurų. Gyvename pereinamuoju laikotarpiu ir jis mums nepalankus tuo, kad mes sąskaitoje nematome savo indėlio. Kol kas taip yra, bet mes turime vilčių, kad per porą metų ta kaina stabilizuosis. Kartu įsitvirtins maisto atliekų atskiras surinkimas, vėl bus nuimta bendra dalis nuo komunalinių atliekų kiekio. Tai turės atsiliepti galutiniam surinkimui.

Kaip minėjau, laukiame pirmųjų savivaldybių, kurioms gi pavyks pirmoms pasitvirtinti regioninę kainą. Ją patvirtinti turi VERT. Šie metai ir skirti naujam išsiskaičiavimui, naujų rinkliavų sudarymui.

- Nauja tvarka įsigalios kitais metais?

- Tvarka turėjo įsigalioti jau nuo šių metų. Bet fiziškai buvo neįmanoma visko padaryti ir VERT suvėlavo, ir RATC vėlavo pateikti reikiamus duomenis, kadangi tai visiškai naujas dalykas.

Bet nežiūrėkite į tvarką mistiškai, kaina stabilizuosis. Maisto atliekų atskiras surinkimas tik įsibėgėjo, galiausiai paaiškės, kiek sumažės bendras komunalinių atliekų kiekis. O gal jis tikrai sumažės 50 proc.? Ir liks tik VERT išlaikymas.

Informacija

Aplinkos ministerijos duomenimis, komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui (kg/gyv.), mąžta: štai 2020 m. buvo 483, 2021 m. - 480, 2022 - 465.

Lietuvoje pagal atliekamų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų 2022 m. duomenis, mišriose komunalinėse atliekose lieka vidutiniškai apie 6 proc. popieriaus ir kartono - įskaitant pakuotes - atliekų (didžiausias rodiklis Vilniaus regione - 12 proc.), plastikų - įskaitant pakuotes - atliekų apie 13 proc. (didžiausias rodiklis Kauno regione - 23 proc.) ir kt.

2023 m. balandžio 17 d. valstybinio audito ataskaitos duomenimis, mišriose komunalinėse atliekose lieka apie 33 proc. pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų. O pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų pateikiamais duomenimis, 5 proc. stiklo konteinerių turinio sudaro mišrios komunalinės atliekos, kitų antrinių žaliavų (popieriaus, plastiko, metalo) konteineriuose mišrios komunalinės atliekos sudaro 31 proc.

Šaltinis - Aplinkos ministerija