Rekordas skambant Salomėjos Nėries žodžiams

Akcentavo V.Kernagį

Kaišiadorių kultūros centras, skelbdamas apie rekordą, pranešė, kad rekordo metu net 293 žmonės vienu metu atliko muzikinį maestro Vytauto Kernagio kūrinį „Mūsų dienos kaip šventė". Tačiau V.Kernagis nėra vienintelis dainos žodžių autorius. Jis savo sukurtais žodžiais papildė S.Nėries 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly" išleistą eilėraštį, pavadinimu - „Kaip žydėjimas vyšnios."

Toks rekordas Kaišiadoryse pasiektas organizuoto festivalio „Kas čia daros?!" metu. Festivalio ir rekordų organizatoriai pripažįsta - tikslas į Kaišiadorius suburti žmones iš įvairių šalies kampelių ir visus užkrėsti gera nuotaika - pavyko.

„Festivalio metu norėjome džiuginti svečius ne tik išskirtiniais renginiais, tačiau ir suteikti progą tapti išskirtinių įvykių dalyviais. Džiaugiamės, jog įvykusio gitarų rekordo banga nusirito per visą Lietuvą - sulaukiame malonių atsiliepimų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių - žmonės žavisi, džiaugiasi ir linki naujų rekordų", - sako festivalį organizavusio Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina BRAZIONIENĖ.

Rekordo siekti padėjusios VšĮ „Gitarija" atstovas Gintaras Jakelis teigia, kad panašią idėją - suburti pagroti daug gitaristų - nešiojosi jau kelerius metus ir labai nudžiugo, gavęs kaišiadoriečių pasiūlymą įgyvendinti šį sumanymą. Ilgai nesvarsčius buvo pasirinkta V.Kernagio - vienijančio ištisas kartas - daina.

Visgi, toks rekordas nepraslydo internautams pro akis. Jie stebėjosi gitaristų drąsa atlikti kūrinį, kuriam žodžius rašė dabar puolama poetė S.Nėris. Kai kas spėliojo, kad galbūt dabar, kai miestai ir mokyklos kratosi S.Nėries vardo, Kaišiadoryse pasiektas rekordas buvo nebylus kultūrininkų protestas prieš oficialią nuomonę?

Kiti spėliojo, ar po tokios akcijos organizatoriai neužsitrauks dabartinės valdžios nemalonės?

Apie S.Nėrį net nepagalvojo

„Vakaro žinių" kalbinta Kaišiadorių kultūros centro vadovė L.Brazionienė tikino, kad kūrinys pasirinktas orientuojantis į V.Kernagį, o ne S.Nėrį. „Neprisimenu, kam kilo mintis rinktis būtent šią dainą, bet norėjosi, kad tai būtų daina, kuri vienytų žmones. Turbūt pirma mintis ir buvo V.Kernagis, kuris yra neatsiejamas nuo gitaros. O daina yra visiems žinoma ir visus vienijanti. Tai buvo pirmoji idėja, prie kurios ir likome.

Jeigu atvirai, neanalizavome žodžių autorystės, pagalvojome apie dainą ir apie V.Kernagį. Taip, žinome, kad S.Nėris yra parašiusi šiuos žodžius, bet tai nebuvo tai, ką mes analizavome. Labiau orientavomės į patį įvykį, rekordą", - sakė kultūros centro direktorė.

Rengė rekordą, o ne protestą

L.Brazionienė tikina, kad įvykis tikrai nebuvo skirtas protestuoti ar kažkaip išreikšti politinę žinutę: „Tikrai ne. Mes prieš nieką neprotestavome, neturėjome jokių panašių minčių. Mūsų tikslas yra ne protestuoti, o vienyti žmones gražaus įvykio metu. Suprantu, kad tuos pačius dalykus skirtingi žmonės supranta skirtingai, bet man labai keista, kad vėliau viskas iki tokios minties išsirutuliojo."

Kaišiadoryse taip pat yra S.Nėries gatvė. Savivaldybės jau gavo rekomendacijas keisti tokius gatvių pavadinimus. O Vilniuje S.Nėries gimnazija jau pervadinta į „Vyčio" gimnaziją. Paklausta, kaip vertina tokias iniciatyvas, L.Brazionienė kvestionuoti aukštesnės valdžios sprendimų nesiryžo: „Ko gero, vieno atsakymo nėra, kaip reikėtų daryti. Aš esu linkusi įžvelgti, pirmiausia, gerus dalykus. Dėl visokių keitimų sprendimus turėtų priimti žmonės, kuriems reikia juos priimti. Žiūrint iš kultūrinės pusės, pabandykime įžvelgti tai, kas yra gero. Ar reikėtų keisti, ar ne, nenorėčiau gilintis, nes nežinau."

Visgi, Kaišiadorių pavyzdys rodo, kad net ir pakeitus gatvių pavadinimus, literatūrinis palikimas lieka ir žmonės jį prisimena, pasirenka rekordams. „Galvoju, kad galime keisti gatvių pavadinimus. Bet tai, kas yra likę žmonėms, yra likę. Ko gero, pakeisti to ir neišeis. Tie dalykai, kurie yra gražūs ir vienija žmones, tegul ir lieka. Manau, tegul būna kuo daugiau to, kas žmones vienija ir kuo mažiau to, kas žmonės priešina", - sakė Kaišiadorių kultūros centro vadovė.