Riaušių prie Seimo byloje prokurorai pasiūlė bausmes – siekia sodinti už grotų

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą, valstybinį kaltinimą palaikantys Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai ketvirtadienį baigė sakyti baigiamąsias kalbas ir paprašė skirti bausmes kaltinamiesiems.

Kaip priminė prokuratūra, byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims - daugiausia dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.

Astrą Genovaitę Astrauskaitę prašoma pripažinti kalta dėl riaušių bei viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą ir skirti jai galutinę subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.

„Ji kaltinama tuo, kad viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, įvykdyti karinį perversmą, imti ginkluotų veiksmų prieš valdančiuosius ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos valdžią", - „Elta" citavo prokurorą Romualdą Betingį.

Šiuo metu kalintį dėl finansinių nusikaltimų Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, prašoma pripažinti kaltu dėl riaušių bei dokumentų klastojimo. Prokuroras siūlo jam skirti 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę, ją subendrinti su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirtos ir atliktos bausmės dalimi ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 metams ir 5 mėnesiams.

Kaltinamąjį Andrejų Lobovą siūloma pasodinti už grotų 4 metams, o kovinio sporto atstovą Arnoldą Misiūną - 3 metams.

Viso realias laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų prokurorai siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.
52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 2500 iki 5000 eurų, taip pat įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Du riaušių dalyvius siūloma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 112 770 eurų sumai šioje byloje yra pareiškusios Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.

Prokurorai siūlo civilinius ieškinius tenkinti ir šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.

Kaip žinoma, riaušės kilo po A.G. Astrauskaitės suorganizuoto mitingo, kai tūkstančiai žmonių protestavo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo „kovido" esą neturintiems žmonėms, galimybių pasą - prieš priverstinį vakcinavimą. Minia vakare užblokavo įvažiavimą į Seimo rūmų kiemą, o pareigūnai panaudojo fizinę jėgą, ašarines dujas. Į juos ir Seimo link skriejo akmenys ir buteliai.

Dėl riaušių suvaldymo kilo skandalas, kai išaiškėjo įtempti tuometinių Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės santykiai.

Aktyvus įvairių protestų dalyvis A.Kandrotas yra sakęs, kad šis mitingas buvo organizuotas ir kitų visuomenininkų. Jis aiškino, kad tąkart Seimui teiktos įstatymo pataisos, kuriomis buvo siūloma praplėsti Karo policijos funkcijas koronaviruso pandemijos metu.

Kaltinamasis teismui nurodė, kad buvo anksčiau įspėtas apie tai, jog suplanuota tam tikra operacija išprovokuoti neramumus prie Seimo, dėl ko būtų priimtos tam tikros įstatymo pataisos, o protestuotojai apkaltinti.

Teisme liudijęs parlamentaras Valdemaras Valkiūnas sakė, kad jo manymu, žmonės buvo nusiteikę kritiškai valdžios atžvilgiu, bet nebuvo agresyvūs: „Man labiau kelia klausimų policijos veiksmai, o ne maištininkų. Pačių spec. pajėgų žmonės buvo sužeisti."