Rugsėjo rugiasėjo taku

Saulė, šiluma, balti debesys - visa tai kuria ne tik vaizdus, bet ir nuotaikas, savijautą. O kaip ją keičia žinojimas, kad diena sparčiai trumpėja, kad po poros savaičių ją pasivys ir tiesiog mūsų akyse pralenks naktis?

Bet kas iš jūsų ims ir atsakys paprastai: na ir kas, negi pirmi metai taip vyksta? Tikra tiesa, ne pirmus metus taip vasarą keičia ruduo - gamta turėjo gražaus laiko viską pakartoti milijonus kartų. Tačiau kiekvienos vasaros ir rudens susitikimas visada būdavo kitoks; dabar šie šilumos ir šviesos „mainai" vyksta ir vėl neįprastai - ne savo laiku, nesilaikant kažkada mūsų žinotų terminų.

Rugsėjo pradžios laisvę stebėti ir matyti tai, kas dedasi aplinkui, nusineša rūpesčiai - visų pirma, mūsų atžalos išėjo mokyklon, o pradžia joje būna nelengva. Ir mes patys mintimis ir visu kuo kitu sugrįžtame į darbų ratą, taigi - pradedame gyventi kitais užmojais. O gamtoje?

Gamta visada gyvena rūpesčiuose ir laisvėje, kuri iš šalies atrodo saldi ir kelianti pavydą. Patikėkite, nei viena, nei kita gamtoje nėra sunku; tačiau gamtos vaikai savo rūpesčių tikrai nekeistų į mūsų „režimą".

Vienas smagiausių rudens darbų - riešutų ir gilių skainiojimas ar rinkimas: dabar tuo užimti beveik visi. Tačiau kai kas, atrodo, į šią puotą gerokai pavėlavo. Tuo galite įsitikinti sutraiškę riešuto kevalą ar perpjovę (nulupę) gilę - dažnoje jų rasite lervas ar vikšrus, kurie pasinaudojo tokiu koncentruotu ir maistingu „užkandžiu". Nei voverės, nei pelės tokių riešutų ir gilių neliečia. Nežinia, kaip ten elgsis kėkštai, nors tikėtina, kad „naudotų" skanėstų neliečia ir jie. Kas kita šernai ir taurieji elniai - jiems tinka visos nukritusios gilės. Ten, kur maitinasi šie žvėrys, rytą ant žemės gilių nerasite, visos jos bus surinktos.

Sakoma, kad jau būtų tinkamas metas skaičiuoti viščiukus, nes tą daryti rekomenduojama rudenį. Taigi, kokie buvo šie gamtos metai? Kai kas juos jau baigė, todėl galime lenkti pirštus ir skaičiuoti.

Visų pirma - paukščius. Atrodo, kad baltųjų gandrų metai (nuo kovo galo iki rugpjūčio, kol jie buvo pas mus), buvo geri - lizduose daug kur užaugo po 3-4 jauniklius ir tik labai retai kur po vieną. Panašiai sėkmingi metai buvo juodiesiems gandrams, suopiams.

Dar žinome ne viską, dar bus suvesti rezultatai, bet gamtininkai susirūpinę mažųjų erelių rėksnių lizduose užaugusiu per mažu jauniklių skaičiumi - tą nesunku suprasti, nes iš 2 padėtų kiaušinių visada išauga vienintelis ereliukas. Šiemet daug kur neužaugo nė vieno...

Dabar laukiame „prabylančios" tauriųjų elnių rujos - šis metas, vėstančios naktys ir dienos, yra tai, ko reikia elniams: jie švenčia, nuo jų balsų ir garsų skamba girios. Tuo pat metų rujoja briedžiai, tik tą daro tyliai. Ne visada žvėries dydis lemia garsą...