Rūkalai - tik nuo 21 metų

Tikslas - 5 proc. rūkančiųjų

„Dabartinis įstatymu leidžiamas tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įsigijimo ir vartojimo amžius Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, yra 18 metų. Įstatymų projektais siūloma keisti teisinį reglamentavimą ir vėlinti Tabako gaminių įsigijimo ir vartojimo amžių iki 21 metų. Toks reguliavimas turėtų reikšmingą teigiamą poveikį visuomenės sveikatai, padėtų sumažinti rūkymo sukeltų ligų, įskaitant plaučių vėžį, rūkymo sukeltų mirčių ir ankstyvų mirčių skaičių bei reikšmingas sveikatos sistemos išlaidas rūkymo sukeltų ligų gydymui, taip pat padėtų sumažinti pradedančių rūkyti jaunų suaugusiųjų skaičių ir pagerintų jų sveikatą, sumažintų Tabako gaminių patekimą į mokyklas ir prieinamumą paaugliams", - teigia J.Sejonienė.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, 95 proc. rūkančių asmenų pradeda rūkyti iki 21 metų. Tyrimų duomenimis, smegenų dalys, atsakingos už sprendimų priėmimą, atlygio apdorojimą ir emocinį reguliavimą, vystosi mažiausiai iki 25 metų.

„Amžius tarp 18 ir 21 metų yra kritinis periodas, kai daugelis rūkančių nuo eksperimentavimo su tabaku pereina į reguliarų, kasdienį vartojimą. Net keturi iš penkių suaugusių rūkalių tapo reguliariai rūkančiais iki 21 m. Tabako pramonė yra orientuota į šią amžiaus grupę, kadangi siekia papildyti pastovių rūkančių asmenų skaičių, žinodami, kad beveik visi vartotojai tampa priklausomais nuo rūkymo iki 21 metų. Amžiaus padidinimas iki 21 m. padėtų apsaugoti jaunus žmones kritiniu amžiaus laikotarpiu, kai daugelis pereina nuo eksperimentavimo prie reguliaraus rūkymo, visą gyvenimą trunkančios priklausomybės ir jos didelio neigiamo poveikio sveikatai.

Dažnai nepilnamečiai nupirkti tabako gaminių prašo pas 12-tos klasės pilnamečius asmenis, vyresnius nei 18 metų ir jaunesnius nei 21 metų draugus ar nepažįstamus asmenis. Padidinus legalų amžių iki 21 metų, tikėtina, kad didžiausias poveikis bus 15-17 metų paaugliams, nes jie mažiausiai turi draugų ar pažįstamų, vyresnių nei 21 metų", - tvirtina J.Sejonienė.

Štai į ką lygiuojamės

Pasak jos, 2025 m. Latvijoje įsigalios draudimas rūkalus pirkti iki 20 metų amžiaus jaunuoliams.

„20 metų riba taip pat yra įtvirtinta Taivane, Tailande, Japonijoje, Uzbekistane, 21 metų riba - JAV, Singapūre, Šri Lankoje, Kazachstane, Kuveite, Ugandoje", - vardina J.Sejonienė.

Siekis - pagirtinas, bet tik siekis

„Daug draudimų galima pavadinti kovos su žalingais įpročiais imitacija, tačiau kolegės J.Sejonienės siekiamybė yra akivaizdi - mažinti tabako prieinamumą tarp jaunimo. O jo paplitimas yra katastrofiškai didelis", - J.Sejonienės iniciatyvą įvertino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.

Anot jos, aišku, vien draudimais problemos neišspręsime: paaugliams draudžiama nusipirkti svaigalų ar narkotikų, tačiau vis tiek įsigyja ir vienų, ir kitų. Tad vien draudimo įsigyti rūkalų amžiaus kartelės paaukštinimas nenulems, kad jaunuoliai iki 21 metų nepradės rūkyti ar mes šį žalingą įprotį.

„Reikia išklausyti specialistų, ar toks draudimas būtų efektyvus ir kaip jį realizuoti. Nes vienas dalykas - draudimą įteisinti, kitas - kaip užtikrinti, kad jo būtų laikomasi ir ar tai veiks", - akcentavo O.Leiputė.

Vien draudimų neužtenka

Tačiau socialdemokratė iš principo nėra prieš draudimus, taikomus žalingiems įpročiams. Anot jos, nors, uždraudus prekybą alkoholiu rugsėjo 1-ąją, išvakarėse jo nuperkama gerokai daugiau, draudimas vis tik nėra betikslis.

„Kas norės gerti, galės alkoholio įsigyti kavinėse tą pačią dieną, kai draudimas įsigaliojo, arba iš anksto nusipirkti dvigubai daugiau, nei planavo. Bent vien rugsėjo 1 dienos paskelbimas blaivia arba neprekiavimas sekmadienį popiet yra prieinamumo mažinimas. O tai yra žingsnis link vartojimo mažinimo. Nes kai „ant akių" padėta, tai ir ranka tiesiasi link to. Taip, uždraudus rūkyti iki 21 metų galbūt padidės kontrabandinių cigarečių paklausa, bet tada paraleliai reikia imtis ir kitų priemonių", - sakė O.Leiputė.

Komentuoja psichoterapeutas Olegas LAPINAS:

„Visokie draudimai visko neišspręs, nes juk, pavyzdžiui, narkotikų legaliai iš viso neįmanoma įsigyti, bet daug jaunimo juos vartoja. Tačiau norėčiau pradėti nuo toliau. Pateiksiu JAV pavyzdį. Ten kova su rūkymu prasidėjo maždaug prieš 60 metų. Rezultatai parodė, kad ne draudimai rūkyti, o subtilesni metodai pradėjo mažinti rūkymą. Prieš tai nebuvo jokios antinikotininės propagandos. XX amžiaus pirmoje pusėde nikotinas net buvo laikomas pageidautinu, sveiku, nikotiną žmonės kramtydavo, gydytojai jį išrašydavo. Po Antrojo pasaulinio karo rūkymas buvo tapęs mada: vyrams tai buvo vyriškumo ženklas, moterims - nepriklausomybės. Visi mėgdžiodavo aktores su ilgomis cigaretėmis rankose", - priminė O.Lapinas.

Tačiau, pasak jo, maždaug 1955-1956-aisiais pasirodė moksliniai pranešimai, kad smarkiai išaugo piktybinių auglių ir plaučių vėžio atvejų.

„Draudimų dar neatsirado, nebuvo vietų nerūkantiems: visi rūkydavo ne tik restoranuose, bet net ir priėmimų pas gydytojus kabinetuose. Tačiau amerikiečiai iš pradžių uždraudė rodyti rūkančius filmuose, po to prasidėjo bukletų laikai. Pavyzdžiui, universitetų valgyklose amerikiečiai pradėjo dėlioti bukletus su informacija, kad tarp pirmakursių yra 60 proc. rūkančių, tarp antrakursių - 30 proc., tarp trečiakursių - tik 10 proc. Studentai kitos informacijos nematė ir tuo patikėjo. Todėl eidami į aukštesnį kursą mesdavo rūkyti, nes galvodavo, kad kitaip jau mažumai priklausys, buvo įteigta, kad rūkymas - mažvaikių reikalas. Aišku, tai nebuvo teigta tiesiai, tačiau tokia informacija buvo labai veiksni. Tuo pačiu pradėta drausti rūkyti kai kuriose viešosiose vietose. Propaganda davė milžiniškos naudos. O draudimai sulaukdavo tik protestų - kodėl ribojama mūsų laisvė", - dėstė O.Lapinas.

Pasak jo, jei Lietuvoje be kitų priemonių bus tik įvestas papildomas draudimas, tesulauksime papildomų protestų prie Seimo ar Vyriausybės. O reikėtų propagandinių triukų, tokių, kaip buvo su „kelių ereliais", kurių gerokai sumažėjo, kai viešojoje erdvėje jie pradėti vadinti „kelių gaideliais".

„Draudimo keliai dažnai duoda arba nepilną efektą, arba net suveikia priešingai - sukelia pasipriešinimo efektą. Todėl jie galėtų būti tik dalis protingos plačios propagandinės kampanijos. Prisiminkime kitus Lietuvoje įteisintus draudimus. Pavyzdžiui, draudimą rugsėjo 1-ąją įsigyti alkoholio. Matome, kad būtent tą dieną girto jaunimo būna daugiau nei kitomis dienomis. Prisiminime, kai Michailas Gorbačiovas buvo įvedęs pusiau „sausą įstatymą" - kai parduotuvėse buvo galima įsigyti ne daugiau dviejų butelių. Oi, koks buvo padidėjęs azartas stovėti eilėse vėl ir vėl. Ir dar išaugo pilstuko kiekis, pasipylė apsinuodijimų atvejų. Taip tik grąžinama statistika: oficialiai mažiau nupirko, oficialiai mažiau vartoja. Tačiau tada išauga šešėlinis vartojimas. Nesakau, kad draudimas - visiškai neefektyvi priemonė, tačiau pagal efektyvumą ji yra kone paskutinėje vietoje. Tas pats su rūkymu: jei bus ne draudžiama, o įteigta, jog rūkyti yra nemadinga ir žema, tai bus daug daugiau pasiekta nei draudimais", - reziumavo O.Lapinas.